Joje aktorė, laidų vedėja, o dabar – ir rašytoja itin atvirai pasakoja apie vaikystę, aktorinio gyvenimo užkulisius, santykius su tėvais, buvusiu vyru, draugais.
„Ši knyga ne tik apie mane. Ji – ir apie tave, jeigu tau bent kartą teko skirtis su mylimu žmogumi ir tuomet tu pagalvojai, kad čia gyvenimas ir baigsis. Ji – apie tave, jeigu kartais užplūsta mintys, kad tave, mažą vaiką, per menkai mylėjo. Jeigu tau yra tekę glostyti jau atšalusią artimo žmogaus ranką. Jeigu gyvenimas buvo tave užsupęs taip, kad norėjai išlipti. Jeigu jau pastebėjai, kad dažnai viskas vyksta visai ne pagal planą, tačiau stengiesi tai priimti“, – tokiais žodžiais autorė pristato „Vyvenimą“.
Empatiška, nuoširdi, atvira ir, svarbiausia – be dirbtinio pozavimo. Tokia daugelio žmonių akyse yra B.Tiškevič. Galbūt todėl daugelis ją ir mėgsta – populiarumo aktorei niekada nestigo, nei dirbant televizijoje, nei radijuje, nei socialiniuose tinkluose, kuriuose ji turi keliasdešimt tūkstančių sekėjų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Beata Tiškevič ištikimiausiems gerbėjams pristatė pirmąją savo knygą „Vyvenimas“
„Vyvenimas“ dienos šviesą išvydo tik praėjusių metų gruodį, tačiau jau dabar teko pakartoti knygos tiražą – pirmasis knygynų lentynose ištirpo kaip pavasario sniegas. Į pabaigą eina ir antrasis, ypač šį savaitgalį, kai Knygų mugės lankytojai tiesiog nugulė „Balto“ leidyklos stendą, o pati B.Tiškevič vos spėjo dalyti autografus.
Sekmadienio popietę ji su gerbėjais susitiko ilgesniam pokalbiui. Jį moderavo žurnalistas Karolis Vyšniauskas. Į salę, kurioje vyko pristatymas, B.Tiškevič atvyko kiek ankščiau, noriai bendravo su lankytojais, drauge fotografavosi ir raitė parašus ant savo debiutinio leidinio.
„Tai yra mano pirma Knygų mugė“, – tokiais žodžiais daugelio nuostabai pradėjo ji. Tačiau pati B.Tiškevič tokiam sprendimui čia anksčiau nesilankyti turi paaiškinimą. Ji, nors ir didelė literatūros mylėtoja, pati be galo mėgstanti skaityti, kadaise pati prieš save užsispyrė ir pareiškė – į mugę ji neis tol, kol pati neparašys knygos.
Didžioji diena įvyko, o įspūdis apie rekordines žmonių minias į „Litexpo“ parodų rūmus sutraukiantį renginį jai liko didžiulis. „Mugė yra kažkas nuostabaus. Gavau tiek daug meilės, šilumos“, – su plačia šypsena veide kalbėjo ji.
„Vyvenimą“ ji sako skyrusi visiems, tačiau labiausiai – jaunimui, kuris neretai linkęs nuvertinti savo pačių gyvenimą, per skaudžiai išgyventi nesėkmes ir pesimistiškai galvoti, kad viskas klostosi ne taip, kaip turėtų.
„Jauni žmonės mane kažkaip idealizuodavo, nes mes visi idealizuojame tuos, kuriuos rodo per televiziją, apie kuriuos rašo žurnalai. O jie neretai tave pristato, parodo kaip sėkmingesnę, nei esi iš tikrųjų. Tačiau ne viskas mano gyvenime vyko taip sėkmingai, vyko ir labai daug sunkių dalykų. Todėl, manau, labai svarbu pasidalinti su kitais tuo, kas mes iš tiesų esame“, – pasakojo B.Tiškevič.
Knygą ji parašė per vasarą – tiesiog suprato, kad atėjo laikas išpildyti savo svajonę, kad savyje prikaupė visko tiek, kad mintys ir jausmai, išgyvenimai tiesiog turi sugulti į knygos puslapius. Kad tai – ne tik istorija virtusi jos asmeninė patirtis, ne tik pamokos kitiems, bet ir asmeninė terapija, suvokimas, kad rašymas padeda gydyti ir sielos žaizdas.
„Gyvenime buvau ilgai užstrigusi aukos vaidmenyje, galvojau, kad čia kažkas turi ateiti manęs gelbėti. Tačiau vėliau supratau, kad nei čia kas ateis, nei čia kas gelbės, turiu eiti pati. Man labai padėjo psichoterapeutas, jis man padėjo atpažinti emocijas ir dar – kad nereikia su tomis emocijomis ginčytis, reikia tiesiog jas priimti. Supratau, kad mes patys esame atsakingi už savo gyvenimą. O apie tai atrodė svarbu ir parašyti“, – sakė B.Tiškevič.
Dar vienas dalykas, kas padėjo jai sukaupti jėgas knygai – Vipasanos „Tylos stovykla“, kur dešimt dienų ji praleido pati su savimi, negalėdama nei kalbėti, nei skaityti, nei rašyti, tik medituoti. Tyloje.
„Tai buvo nepakeliamai nuobodu. Tačiau per tą stovyklą supratau, kad gyvenimą matydavau per skausmo prizmę. Vieni mato jį per pykčio, kiti – per neteisybės prizmę. Tačiau yra ir tų, kurie mato per šviesos, gėrio, meilės prizmę. Manau, to išmokau“, – mintimis dalijosi ji.
B.Tiškevič neslepia, kad knygos pardavimų sėkmei veikiausiai įtakos turėjo ir jos žinomumas, tačiau juo ji sako niekada nemanipuliavusi.
„Daug kas turbūt galvoja, kad va, čia dar viena feisbuko žvaigždė parašė knygą, nors savęs jokia žvaigžde nelaikau. Norėčiau tikėti, kad žmonės perka mano knygą ne dėl žinomumo, o dėl jos turinio. Suprantu, kad nerašau tobulai, tačiau aš stengiuosi. O ir rašytoja savęs nevadinu, nenoriu ginti šio statuso, nes norint save taip vadinti, turi jame veikti“, – kalbėjo B.Tiškevič.
Tačiau rašymas jai nesvetimas jau daugelį metų, Beata sako rašyti ėmusi „nuo tada, kai išmoko rašyti lietuviškai – nuo penktos klasės“. Nes iki tol neva jai labai sunkiai sekėsi, ji painiodavo raides „e“ ir „ė“, o mokykloje už ją rašinėlius rašydavo... mamos draugė.
Įdomu tai, kad anksčiau itin aktyviai socialiniuose tinkluose nuotykius iš kasdienio gyvenimo talpindavusi B.Tiškevič kartu su knygos išleidimu nusprendė visus juos ištrinti. Kaip pati sako, tą padarė intuityviai, tiesio pajautė, kad ta Beata, kurios įvaizdį kūrė kelerius metus „Instagram“, jau nebe ta pati moteris. Todėl kam rodyti tai, kas nebesi?
„Permąsčiau savo gyvenimą. Ištryniau tuos įrašus, nes norėjau iš naujo daryti dalykus. Mačiau, kaip kiti žmonės nuolat kuria įrašus, rašo, o aš nebeaprėpiu viso to triukšmo. Todėl nebenoriu kaupti archyvo, nebenoriu, kad kažkas radęs mano prieš penkerius metus darytą įrašą žiūrėtų į jį ir galvotų, kad jame mato mane tokią, kokia esu dabar. Tai nebe tas pats žmogus“, – pasakojo ji.
Į gyvenimą Beata sako šiandien žiūrinti kaip į vandenį, o į kiekvieną jo etapą – kaip į bangas, kurios praeina ir vėliau ateina kitos. Esą viskas, ką pasieki šiandien, rytoj jau nebegalioja. Todėl neva labai skaudu, kai žmonės tave ima pririšti prie praeities pasiekimų ir(ar) nuopolių.
K.Vyšniauskas susitikimo metu B.Tiškevič uždavė įdomų klausimą – priminė apie tai, kad knygos, priešingai nei įrašų internete, ji juk nebegalės ištrinti. Ką apie tai mąsto pati autorė?
„Mano gyvenimas jau dabar yra kitoks. Visa tai, ką aprašiau – jau praeityje, aš tai jau paleidau. Todėl jei žmonės gali iš mano knygos mokytis, kažko pasisemti – nuostabu. Bijojau tiesos ir atvirumo, nors širdis ėjo ten, norėjo rašyti. Galvojau, kad mane pasmerks – juk knygoje esu atviriausia viešoje erdvėje, kokia tik kada nors esu buvusi.
Nors dabar suprantu, kad visa tai išėjo į gera. Jei ne aš, kažkas kitas būtų tą knygą parašęs. O aš tiesiog neužblokavau to jausmo ir ją parašiau. Galiu patikinti, kad po knygos atsiradimo mano santykiai su joje aprašytais žmonėmis tik pagerėjo“, – sakė ji.
Pokalbio pabaigoje B.Tiškevič palinkėjo visiems gyvenime sutikti daug nuostabių žmonių, o sutiktus vertinti. Ir jei jie kartais nori jus vesti už rankos, kartais tam pasiduoti – juk niekada negali žinoti, kur jie nuves, kokiems naujiems žygdarbiams įkvėps.
„Visi mes sutinkam gerų žmonių. Todėl linkiu atsiverti, nes visada yra vedlių, kurių galbūt net nepažįstam, ir jie mus nuveda iki kito taško, perduoda mus kitiems vedliams, kad tęstume savo kelionę“, – sakė ji.