Netikėtumu pasibaigusią istoriją O.Aleksejevas papasakojo „Facebook“ tinkle. Čia muzikantas rašė:
„Kažkelintais metais, Kalėdiniu laikotarpiu, kol knisausi po „Maximos“ prekystalius, kažkas įvarė į mano mašiną. šiek tiek palankstė dureles, ne didelė bėda. Galima buvo, aišku, pareigūnus kviesti, žiūrėti, ką kameros fiksavo, bet nuotaikos šventiškai pakilios buvo, tad nusprendžiau, kad tiek to, ir išvažiavau. Aišku, kažkiek skaudėjo, kad žmogus nesąžiningas pasitaikė, galėjo bent vizitinę palikti, bet ką jau čia padarysi, susigulėjo. O po to baigėsi žiema, ir kažkurią saulėtą pavasario dieną aš, bekeisdamas mašinos valytuvus, tarp priekinio stiklo ir variklio dangčio radau kažkokį sulankstytą, permirkusį popiergalį. Tai buvo raštelis, kurį aš išsidžiovinęs perskaičiau: „Įvažiavau į jūsų automobilį. Numeris toks ir toks“. Aš neiškart suvedžiau, apie ką čia rašo, o kai suvedžiau,pasidarė gera. Na, juk gera, kai žmonės sąžinę turi? Gera! Aš iškart surinkau tą numerį. Ragelį pakėlė moteris. Iš balso sprendžiant, jauna.
– Laba diena, aš toks ir toks – sakau jai. – Jūs nepatikėsite, aš ką tik radau jūsų raštelį.
– Kokį raštelį?
– Na, tą, kur palikote ant mano mašinos per Kalėdas prie „Maximos“.
– Taip, klausau jūsų, – jos balsas tapo liūdnesnis.
– Neišsigąskite, tik norėjau padėkoti už jūsų sąžiningumą. Pretenzijų jokių neturiu. Ačiū jums!
Moteris, aišku, apsidžiaugė. Ir mes abu tokie apsidžiaugę dar kažkiek pakalbėjome. O atsisveikinę vienas kitam palinkėjome sutikti kuo daugiau šviesių ir sąžiningų žmonių.
Ir dabar aš irgi noriu visiems palinkėti to paties – sutikime ateinančiais metais kuo daugiau šviesių ir sąžiningų žmonių, ir patys tokie būkime! Su artėjančiais!“
