Moteris pasakojo, kad kelionė buvo suplanuota labai spontaniškai – draugai jai pasiūlė vykti kartu į Balio salą, todėl ji gruodžio 30-ąją nusipirko bilietus ir noriai prisijungė prie kompanijos. Sausio 13-ąją verslininkė Lietuvoje spaudžiančio šaltuko jau nepajuto – saloje ji teigė mėgavusis net 33 laipsnių šilumos vandenynu.
„Balyje buvau antrąkart – esu ten atostogavusi prieš trylika metų, o štai Singapūre lankiausi pirmąkart. Kelionė buvo suplanuota labai ekspromtu – draugai iš Maskvos pakvietė vykti kartu, nusipirkome bilietus ir išskridome. Kelionė buvo nuostabi – puikus oras, šiltas vandenynas, gardus maistas, aptarnaujantis personalas – tiesiog nerealus! Viena iš priežasčių, kodėl mėgstu šias šalis – žmonės. Jie yra neturtingi, kartais net neturi ko valgyti, bet labai malonūs, nuolat besišypsantys, laimingi, stengiasi padėti, labai gerbia turistus“, – portalui Žmonės.lt pasakojo I.Marozienė.
Keliones dievinanti Irena teigė, kad konkrečių planų atostogų metu neturėjo – norėjo pailsėti, pabendrauti su bičiuliais ir pasimėgauti puikiu klimatu bei skaniu maistu.
„Kelionė buvo labiau poilsinė – iš pradžių gyvenome viešbutyje prie vandenyno, vėliau persikėlėme į esantį džiunglėse. Ilsėjomės, mėgavomės šviežiais vaisiais ir daržovėmis, jūros gėrybėmis, skanavome įvairių žuvų, salotų, lankėme draugų draugus maskviečius, kurie ten gyvena. Po kelionės juokėmės, kad dabar galėčiau į Maskvą skraidyti kone kiekvieną savaitgalį, nes susiradau daug naujų bičiulių“, – šypsojosi Irena.
Ji prisiminė, kad Singapūre, kuriame praleido keturias paskutines kelionės dienas, jai teko ragauti egzotišką moliuską, kurio skonis nė vienam nepatiko: „Singapūre ragavome ypatingą moliuską „Abalone“, lietuviškai vadinamą „Jūrine ausinuke“. Niekam nepatiko – buvo labai kietas, o skonis kaip kokios gumos.“
Prabanga po šiaudiniais stogais
Irena pasakojo, kad Balio saloje bene didžiausią įspūdį jai paliko juvelyrikos gamykla ir paroda, įkurtos gamtos apsuptyje ir nustebinusios sukurtu kontrastu, mat prašmatnūs papuošalai buvo eksponuojami paprastutėse pašiūrėse su šiaudiniais stogais.
„Buvome užsukę į Johno Hardy juvelyrikos gamyklą – tai yra pasaulinio lygio juvelyras. Labai įspūdingas reginys – ryžių laukuose pastatytos pašiūrės. Ten žmonės ir dirba, ir gyvena. Basi ėjome per ryžių laukais nutiestą keliuką iš bambukų, kol pamatėme didelėje pašiūrėje sudėtus prabangius papuošalus. Tasai kontrastas buvo labai įdomus...“ – žavėjosi moteris.
Paklausta apie kainas, verslininkė teigė, kad viskas priklauso nuo to, kaip keliautojai susidėlioja savo poreikius – anot jos, kainų tendencijos tokios pačios, kaip daugumoje šalių: „Kainos – kaip ir kitose šalyse, priklauso nuo to, kur esi, ko nori. Jeigu ateini į vietinį restoraną ar parduotuvę – viena kaina, o turistinėse vietose – jau visiškai kitokia.
Singapūre – šventinė nuotaika ir pasitikėjimas turistais
I.Marozienė pasakojo, kad Singapūre jie jautėsi kaip nesibaigiančiame karnavale, mat atvyko tokiu laiku, kuomet vietiniai intensyviai ruošėsi Naujųjų metų šventimui pagal Rytų kalendorių. Moteris teigė, kad pirmą dieną jie visa tai stebėjo be galo susidomėję, antrą irgi stebėjosi, kad restorane vyksta po kelis gyvo garso koncertus per vakarą, o trečią ir ketvirtą dieną teigė jau apsipratusi su nuolatine švente.
„Čia, kaip ir Balyje, visi žmonės šypsosi, rodo dėmesį, o mes dar pataikėme nuvykti tokiu metu, kada jie ruošiesi savo Naujųjų metų šventei. Visur scenos, repeticijos, fejerverkai, lazeriai, gera nuotaika, pasirodymai...“ – vardijo Irena.
Moteriai įspūdį paliko ir tai, kad turistais vietiniai labai pasitiki ir visada elgiasi pagarbiai. Oro uoste ji teigė net nesupratusi, kad jau praėjo per patikrą – anot jos, ten į žmogų žiūrima labai patikliai ir draugiškai.
„Ten viskas daroma žmonių patogumui – valstybė stengiasi, kad visiems būtų gerai. Oro uoste mes net nesupratome, kad jau praėjome per patikrą – gurkšnodama vandenį parodžiau bilietą, praėjome pasų kontrolę ir ėmėme dairytis, kur čia mus tikrins, tada supratome, kad mes jau – išvykimo salėje. Žodžiu, ten labai pasitikima žmonėmis“, – tokiu požiūriu žavėjosi Irena.
Moteriai įsiminė ir tai, kad Singapūre nutiesti platūs, geri keliai, o vietiniai šiuo „džiaugsmu“ naudojasi kiek įmanoma mažiau.
„Singapūre nėra jokių spūsčių – keliai dideli, platūs ir pustuščiai. Gidė mums pasakojo, kad vietiniai retai važinėja automobiliais, nes, anot jos, labai brangūs degalai – mūsų pinigais kainuotų apie penkis litus už litrą“, – pasakojo I.Marozienė.
Verslininkė teigė, kad keturios dienos prabėgo labai greitai, todėl susidaryti išsamesnio įspūdžio apie šalį ji tiesiog nesuspėjusi. Moteris neatmetė galimybės, kad galbūt kada nors į Singapūrą dar sugrįš ilgesnėms atostogoms.
„Keturios dienos Singapūre prabėgo labai greitai – pasivaikščiojome po miestą, eidavome skaniai pavalgyti į viešbučio personalo arba draugų parekomenduotus restoranus ir viskas. Mielai dar būčiau ten likusi bent keletui dienelių“, – šypsojosi Irena.
Moteris patikino, kad kelionės – jos didžiausias hobis, padedantis atsipalaiduoti, pasikrauti energijos bei įspūdžių. Nors į Lietuvą ji grįžo visai neseniai, jau teigė turinti planų kitai kelionei – lapkričio mėnesį su draugų kompanija ruošiasi vykti į Etiopiją.