Animaciniuose ar vaidybiniuose filmuose visai šeimai nevertėtų ieškoti gilios prasmės – tikrų perlų ten pasitaiko nedažnai, bet sėkmingiausi iš jų padovanoja geros nuotaikos dozę vaikams bei tėvams. O vėliau dar ir įsuka neblogą verslą: mėgstami personažai tampa vaikų prašomais žaislais, jų atvaizdai tiražuojami ant mokyklinių prekių ir marškinėlių, kuriami internetiniai žaidimai, leidžiamos knygos. Lietuvoje yra ir kitas niuansas: net į gana vidutinišką filmą traukia minios žiūrovų, jei kokį nors personažą ten įgarsino suaugusiųjų dievinamas Rolandas Kazlas ar Vytautas Šapranauskas.
Ne vienas aktorius prisipažino, kad jo įgarsintas personažas turi panašumo į jį patį, – štai ir dėl to dažnai atrodo savas ir mielas. Ne tik aktoriams, bet ir žiūrovams, kurie įsijautę susitapatina su savo herojais ar atpažįsta komiškas gyvenimiškas situacijas. Lietuviškai Šreką įgarsinęs aktorius ir režisierius Aidas Giniotis juokauja, kad jis, kaip ir Šrekas, yra nemažas, mėgsta patingėti, vertina laisvą gyvenimą ir per daug nekreipia dėmesio į kitų nuomonę.
Ne itin dažnai animacinius filmus įgarsinančio aktoriaus Rolando Kazlo nuomone, šis darbas itin sunkus, reikalaujantis didelės koncentracijos, o didžiausia klaida – bandyti kopijuoti originalą įgarsinusio aktoriaus intonacijas: vertėtų pačiam pajusti personažą ir suteikti jam savo spalvų. Nors daugelis labai gerai prisimena jo šustrą elnią Elijotą iš filmo „Medžioklės sezonas atidarytas“, Rolandas sako: „Na, tik netapatinkite manęs su tuo elniu! Man labiau prie širdies „Hortono“ (jis ir pačiam tikrai patiko) Kasiukų miestelio meras, kurį įgarsinau, arba piratų kapitonas iš neseniai pasirodžiusio filmo „Piratai! Nevykėlių kompanija“.“
Aktorė Severija Janušauskaitė, turinti nemažą skirtingų personažų dubliavimo patirtį (na, kad ir Bartas iš „Simpsonų filmo“ ar Raudonoji Karalienė iš „Alisos Stebuklų šalyje“), sako, kad turbūt daugiausia yra įgarsinusi kačių (žinomiausia – Kitė Minkšta Letenėlė iš „Batuoto katino Pūkio“). „Turiu kiek kimoką, „su smėliu“ balsą, visai netinkantį kokioms nors princesėms. Katės – kas kita. Ir šiaip jas labai mėgstu. Šiuolaikinės katės filmuose – tikrai ne bejėgiai miauksintys gyvūnėliai. Kitė – ir kieta, ir švelni, ir gudri“, – mano Severija.
Tęsiant katiniados temą, negalima nepaminėti dviejų didžių lietuviškų katinų – Kosto Smorigino (katinas Pūkis „Šreke“) ir Vytauto Šapranausko (Garfildas „Garfilde“). Po jų vaikai išmoko nutaisyti nekaltą maldaujamą Pūkio žvilgsnį ir iki šiol išprašo iš tėvų tai, ko nori, o suaugusieji pasičiupo Garfildo frazes: „Cucikai, cucikai, kur tavo kultūra?“ ir „Mylėk, šerk, niekada nepalik.“ Kostas Smoriginas juokiasi, kad jis jau ne tokios amžiaus kategorijos, kad labai žavėtųsi savo herojumi. Pūkis jam simpatiškas, nes yra sveikai išdykęs. „Džiaugiuosi, kad mano herojus žiūrovams sukelia gerų emocijų, girdėjau, kad kai kurie vaikai yra tiesiog įsimylėję šį katiną.“ Vytautas Šapranauskas, paklaustas, kodėl jam patinka jo Garfildas, išsyk atsako: „Todėl, kad panašus į mane. Įžūlokas? Taip. Tingus? Taip. Gudrus? Taip. Vis ką nors iškrečia? Taip. Kadaise turėjau katiną – jis nebuvo iš tų, kurie murkia ant kelių ir varto mielas akis: grįžęs namo rasdavau viską apversta aukštyn kojomis, o jis perverdavo mane žvilgsniu, kuris, matyt, reikšdavo: „Ei, bičas, tu tikėjaisi ko nors kito? Nėr čia ko mane vieną palikt!“
Yra vaikų, iki šiol kolekcionuojančių mašinėles, pagamintas pagal filmo „Ratai“ prototipus. Žaibą Makvyną įgarsinęs aktorius Leonardas Pobedonoscevas įžvelgia savo ir personažo panašumą: „Kažkada, tik baigęs mokyklą, buvau toks kaip Žaibas Makvynas – pernelyg savimi pasitikintis. Bet kai gyvenimas tave aplamdo, kai nuleidžia ant žemės, kai įvyksta skausmingų pokyčių, esi priverstas mokytis, augti ir eiti toliau. Tokia patirtis ilgainiui tave padaro visai fainą…“
Dainius Kazlauskas, įgarsinęs žiurkę Remį iš „La troškinio“, džiaugiasi, kad dalyvavo filmo, „kurio tiesiog neįmanoma įgarsinant sugadinti“, dubliaže. „Tai vienas geriausių filmų šeimai: puiki istorija, šauni tema, kad talentas gali gimti bet kur. Talentingiems filmo kūrėjams teko tikras iššūkis: paversti žiurkę mielu ir simpatišku personažu vaikams. Drąsu, žinant, kad žmonėms ji kelia ne pačių geriausių asociacijų.“
Vidurvasaryje pasirodžiusiame „Ledynmetyje 4“ Rimas Šapauskas įgarsino mamutą Menį. „Mes panašūs. Abu dideli ir šnekantys pro nosį. Ramūs. Esu vieno vaidmens žvaigždė, nes daugiau nieko ir nedubliavau. Bet užtat patį didžiausią išnykusį gyvūną! Įgarsinant „Ledynmetį 1“ mano debiutas buvo sudėtingas: Rožickas buvo net į neviltį puolęs, bet susiėmiau ir pavyko! Netikėta, tačiau kai kuriems draugų vaikams atrodau tikras herojus.“
Aktorius Vaidotas Martinaitis, filme „Medžioklės sezonas atidarytas“ įgarsinęs meškiną Bugą, sako, kad jo personažas labai gyvenimiškas: jautrus kaip mes visi (tik kai kurie to neparodo), nepažįstamoje aplinkoje jaučiasi sutrikęs, nors, kitų akimis, turėtų būti kietas ir nepalaužiamas.
Aktorius Džiugas Siaurusaitis TV3 jau 19 (!) metų įgarsina kultinį amerikiečių serialą „Simpsonai“, o „Simpsonų filme“ įgarsino Houmerį ir dar kelis personažus. Man regis, jam jau kartais turėtų atrodyti, kad pats yra Simpsonų šeimos dalis. Aktorius sako, kad jam labai patinka aštrus filmo kūrėjų humoras. Houmeris – truputį trenktas diedas, dievinantis alų, spurgas, mėsos kepsnius („Kiaulienos maltinis ir kumpis yra mano mylimiausi gyvūnai“) ir televizorių. Kaip jo pomėgiai patinka Džiugui? „Mėgstu kumpį ir šoninę, o alaus geriu jau mažiau nei anksčiau. Žmonėms aš tikrai asocijuojuosi su „Simpsonais“, o kai įgarsindavau „Vedęs ir turi vaikų“, – su Elu Bandžiu. Nėra ko išsisukinėti – visi vyrai šiek tiek panašūs į Elą Bandį, nors visi tai slepia...“
Visą Dovilės Štuikienės straipsnį skaitykite rugsėjo mėnesio žurnale „Laima“, kur rasite ir linksmą pašnekesį su aktore Inga Norkute-Žviniene, neseniai savo balsą paskolinusia pačiai Juliai Roberts („Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“), bei Andriumi Rožicku, bene labiausiai patyrusiu naujosios kartos dubliažo režisieriumi Lietuvoje, kuris per šešerius metus dirbo net su 25 filmais, pradedant „Garfildu 2“, „Medžioklės sezonu“, „Ratais“, baigiant neseniai pasirodžiusiu „Ledynmečiu 4“.
 |
| Nelės Chomičiūtės (Okto.lt) nuotr./Inga Norkutė-Žvinienė ir Andrius Rožickas |
