Kelionių lagaminus Ugnė pati išmoko susikrauti, kai buvo dar visai maža. Jos mama yra užkietėjusi keliautoja, o kartu su savimi į įvairius pasaulio kampelius pasiimdavo ir dukrą. Kol kitiems šilti kraštai atrodė lyg tolima svajonė, Ugnė savo 10-tą gimtadienį sutiko dykumoje, vidury Afrikos, o 11-tą prie Egipto piramidžių. Aistros kelionėms neslepianti pašnekovė prisipažįsta – kol kitos draugės žaidė lėlėmis, ji viena skraidė pas tuo metu Austrijoje gyvenusią mamą.
Savarankiškai, į pirmąją savo kelionę be tėvų, Ugnė 15min pasakojo išvykusi vos 11-kos metų: „Važiavau autobusu į karatė varžybas per Lenkiją ir Prancūziją į Olandiją. Nors iš pradžių buvo labai baisu, noras pamatyti kitas šalis visas baimes nustūmė į šoną. Pamenu, atrodė labai keista, kad visi džiaugėsi galėję atitrūkti nuo tėvų, bet nelabai kreipė dėmesį į tai, kad turime galimybę pakeliauti. O kai vienintelė išsižiojusi vėpsojau į Eifelio bokštą, negalėjau suprasti, ar kartu keliavę vaikai nežino, koks tai bokštas, ar aš čia nenormali.“
Nors tai buvo paprasta pažintinė kelionė, vos grįžusi namo, U.Vertelytė iš karto pradėjo skaičiuoti dienas iki kitų išvykų. Ji šypsojosi pasakodama, kad širdis jautė, jog ateityje laukia kur kas daugiau nuotykių. Ir panašu, kad ji tikrai neapgavo. Kai sukako 18 metų, Ugnė suprato, kad yra nepriklausoma – išsiskleidė tikros keliautojos sparnai.
„Dabar kelionės yra mano gyvenimas. Iš jų ir jomis šiuo etapu gyvenu“, – šypsojosi Ugnė.
2019 metais mergina aplankė 10 šalių. Turėjo tris trumpas savaitę laiko trukusias keliones ir vieną ilgą – 7 mėnesių. Šiuo metu savo sąraše ji gali pasigirti įrašiusi 58 apkeliautas šalis, bet juokiasi sakydama, kad likusių dar tikrai labai daug.
„Dažnai svajoju apie Pakistaną, Iraną ir Bangladešą. Turiu minčių nuvykti į Afganistaną, tik, norint nukeliauti į šią šalį, reikia susitvarkyti daug popierizmo. Kartu turėtų vykti ir gidas su apsauga, todėl tokia kelionė kainuotų kur kas brangiau. Bet, tikiuosi, vieną dieną pavyks“, – šypsosi U.Vertelytė.
Daugybę pasaulio kampelių jau apkeliavusi Ugnė pasakojo susidūrusi ir su šypseną keliančiomis situacijomis. Azijoje ji susipažino su ūkininkės darbo ypatumais, vienoje kavinėje užsisakė tiek maisto, kad galėjo pamaitinti visą savo giminę. Oro uoste su ašaromis akyse merginai teko vytis lėktuvą, o kiek kartų mojuodama ir rėkdama bėgo paskui nuvažiuojantį autobusą, jau nė nepamena.
„Buvo tikrai visko. Kai keliavau Tailande, susidraugavau su vietiniais žmonėmis. Jie kelioms dienoms turėjo išvykti į sostinę ir paliko man prižiūrėti savo vištas, o kartą, nesusikalbėjusi kavinėje, užsisakiau šešis kepsnius. Yra buvę, kad atvykusi labai anksti į oro uostą sužinojau, kad 2 valandoms atidėjo skrydį. Buvau labai pavargusi, todėl priguliau pamiegoti ant grindų, šalia kitų keliautojų. Ir pramiegojau... Atsikėlusi su ašaromis akyse bėgau iki vartų, kurie jau buvo uždaryti, bet prie jų įvyko stebuklas – skrydį dar kartą atidėjo, visus išlaipino iš lėktuvo. Kol laukiau, vaikščiojau aplink oro uostą, kad tik neužmigčiau ir nepražiopsočiau kelionės namo“, – prisiminė Ugnė.
Balyje akis į akį susidūrė su prievartautoju
Nors ir nebuvo kelionėse viskas lyg sviestu patepta, didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti ir pademonstruoti karatė įgūdžius, nutiko prieš metus, Indonezijoje. Birželio mėnesį Ugnė kartu su draugu iškeliavo į Aziją, planuose buvo Tailandas, Malaizija ir Singapūras. Po 3 mėnesių, kai lankėsi šiose egzotiškose šalyse, Ugnė rado pigius bilietus į Balį, todėl nusprendė nuvykti į visų keliautojų svajonės vieta vadinamą salą.
„Draugas turėjo reikalų Indonezijos sostinėje džakartoje, todėl likau Balyje ir tuo rojaus kampeliu sugalvojau pasimėgauti viena, iki kol jis grįš. Net minties neturėjau, kad gali kažkas nutikti. Jaučiausi ypač saugi, nes labai daug keliauju viena, o Balis ir taip yra bene saugiausia vieta pasaulyje. Bent jau taip galvojau“, – pasakojo Ugnė.
Vieną vakarą ji išvyko į centrinį turgų nusipirkti produktų vakarienei. Kadangi tuo metu Balyje buvo vėsūs vakarai, mergina apsirengė storiausią savo megztinį, užsidėjo šalmą ir sėdo ant motociklo. Kaip pati pridūrė – niekas nė nebūtų pagalvojęs, kad ant jo sėdi mergina.
„Tai buvo labai populiarus turgus, jame lankėsi koks šimtas turistų, bet, matyt, kažkam užkliuvau aš. Apsipirkusi sėdau ant motociklo ir važiavau atgal namo. Maždaug po 15 minučių pajutau, kad mane kažkas seka“, – prisiminė keliautoja.
Mergina pasakojo gyvenusi gerokai toliau nuo turistų pilno centro, todėl pasirodė keista, kad kažkoks žmogus labai ilgai važiuoja su ja pakeliui. Ugnė dėl viso pikto užsuko į vietinį kioskelį, kad patikrintų, ar ją sekantis nepažįstamasis pralenks.
„Pakalbėjau su pardavėja, nusipirkau limonado, nusiraminau, kad niekas neseka ir nuvažiavau namo. Likus maždaug 700 metrų iki jų, įvažiavau į visiškai tamsią gatvę, kurios kairėje pusėje ryžių laukai, o dešinėje – skardis. Įpusėjus tai atkarpai išgirdau kito motociklo garsą visiškai šalia savęs, o atsisukusi pamačiau vietinį vyrą, važiuojantį per pusę metro išjungtomis šviesomis.
Jis griebė man už užpakalio, aplenkė mane ir ketino užkirsti kelią. Bandžiau jam spirti važiuodama, bet nuskridau į ryžių lauką. Kol stengiausi atsistoti, susirinkti iškritusius daiktus, jis prisiartino ir mane užgulė. Bandė numauti kelnes, mes susigrūmėme. Pasisekė, kad sugebėjau pilti jam į nosį. Kai jis atstojo, aš pabėgau“, – nemenkai išgąsdinusį nutikimą papasakojo Ugnė.
Mergina kreipėsi į policiją, bet po 4 mėnesių tyrimas buvo nutrauktas. Anot Ugnės, labiausiai ją sukrėtė tai, kad kai su pareigūnais grįžo į įvykio vietą, nebuvo dingęs nė vienas daiktas. Pareigūnai padarė išvadą, kad nepažįstamas vyras merginą sekė nuo turgaus su tikslu ne apiplėšti, o išprievartauti.
Paklausta, ką patartų kitiems žmonėms, kurie keliaudami nori išlikti saugūs, U.Vertelytė įsitikinusi, kad nuo tokių žmonių išgelbėti gali tik vaikščiojimas šviesiu paros metu didelėmis grupėmis ir savigyna.
„Eikite ir susiraskite artimiausią sporto klubą, pasimokykite smūgiuoti, spardyti. Negali žinoti, kas būtų nutikę, jei ne šie įgūdžiai, kuriuos ugdau nuo 6 metų. Žinoma, šalyse, kuriose kūnas yra šioks toks tabu, nevaikščiokite apsinuoginę. Ši taisyklė galioja ir vyrams, nes vietiniams tai gali reikšti nepagarbą“, – patarimus dalijo pašnekovė.
Kalbos apie turtingus tėvus ir savarankiškai įkurta kelionių platforma
Dažnai keliaujanti mergina pasakojo sulaukianti daugybės klausimų ir komentarų apie turtingus tėvus bei jų nuperkamas keliones. Ji pati sako niekaip nesuprantanti, kodėl žmonės mano, jog joms reikia tūkstančių eurų. Anot Ugnės, iki visų mylimo Tailando galima nuskristi už 100 eurų, iki Ispanijos – vos už 30. Tereikia skirti laiko bilietų paieškoms, ką prieš visas keliones darydavo ir pati Ugnė.
Netrukus šis jos užsiėmimas tapo darbu ir peraugo į kur kas didesnį projektą: „Jau prieš kurį laiką pradėjau dalintis pigiais skrydžiais savo asmeninėje socialinių tinklų paskyroje. Tuomet draugas pasiūlė sukurti puslapį. Taip atsirado „Ananaso kelionės“.
Iš pradžių už šią veiklą ji negavo jokių pajamų, patarimais su keliautojais dalijosi, kaip pati sako, iš gerų norų. O kelionėms pinigų gaudavo iš darbo gyvūnų prieglaudoje, kovos menų trenerės, administratorės vaikų žaidimų kambaryje veiklos.
„Vėliau monetizavau savo pigių kelionių platformą. Pradėjau konsultuoti žmones, dirbti su apgyvendinimo įstaigomis ir skrydžiais. Tada atsirado pastovios pajamos ir mečiau visus kitus darbus“, – atvirai prisipažino Ugnė.
Idėja dalintis kelionių patarimais keliautoją paskatino vaikystės laikų draugas. Ji atvirauja, kad visą laiką galvojo, jog nieko nepavyks, bet artimųjų palaikymas neleido nuleisti rankų. Žingsnis po žingsnio mergina sukūrė visą kelionių platformą su pigių skrydžių, apgyvendinimo pasiūlymais, visa svarbia informacija.
„Kartais sulaukiu komentarų, kad „nusibaigs“ mano savarankiškų kelionių platforma ir agentūros triumfuos, bet su niekuo nekonkuruoju, nes tai yra visiškai kitokia niša“, – šypsosi U.Vertelytė.
Kol kas konkurentų neturinčią platformą kurianti Ugnė sako, kad ir su dideliais sunkumais susidurti dar neteko. Tik reikėjo paaukoti kelias bemieges naktis mokantis tobulos svetainės subtilybių: „Pamenu, buvau sukūrusi puslapį, bet dingo internetas ir reikėjo daryti viską iš naujo. Dar porą naktų nepamiegojau ir viskas. Kol kas viskas kaip per sviestą.“
Dėl kritusių kainų džiaugsis savarankiškai keliaujantys žmonės
Daugybę šalių jau spėjusi apkeliauti Ugnė paklausta, ar yra kokia nors vieta, į kurią vykti žmonėms nepataria, sako, kad visos jos yra žavios bei vertos turistų dėmesio. Tereikia nebijoti nuotykių ir nemirkti ištisas dienas viešbučių baseinuose.
„Visi keliautojai labai baidosi Turkijos dėl „viskas įskaičiuota“ etiketės ir galvoja, kad, be valgymo, ten nėra ką veikt. Jie pamiršta, kad kultūra tęsiasi toliau už viešbučio teritorijos. Su sava istorija, papročiais ir nuostabiais žmonėmis“, – šypsosi mergina.
Tačiau visame pasaulyje įvedus karantiną baiminamasi, kad kelionių sektorius jau niekada nebebus toks kaip buvęs – kils ne tik skrydžių bilietų kainos, bet ir apgyvendinimo bei lankytinų objektų. Ugnė juokaudama sako nesanti ekspertė, bet spėja, kad skaudžiausiai šią krizę išgyvens kelionių organizatoriai bei agentūros ir turi džiugių naujienų savarankiškai keliaujantiems žmonėms.
„Tiems, kas keliauja savarankiškai – tik džiaugsmas. Juk krenta kainos, mažėja turistų srautai. Bus nuostabus laikas krautis kuprinę. Pavyzdžiui, Azijoje jau dabar neįtikėtinai sumažėjo apgyvendinimo įstaigų kainos, nes nebuvo lankytojų“, – kalbėjo Ugnė.
Kai visame pasaulyje buvo pradėta kalbėti apie koronavirusą, pati U.Vertelytė sakė tuo metu buvusi Prancūzijoje. Vasario mėnesį, anot jos, virusu šioje šalyje dar nė nekvepėjo ir jei ne žiniasklaida, mergina sako galėjusi prisiekti, kad prancūzai apie jį nė nebūtų girdėję.
„Per visą kelionę matėm tik vieną žmogų su kauke – Vilniaus oro uoste“, – prisiminė keliautoja.
Teko atšaukti tris keliones
Tačiau panašu, kad merginos ateities planų, susijusių su verslu, nei koronavirusas, nei karantinas labai nepakoreguos. Ji prisipažino niekada nenorėjusi įkurti tipinės kelionių agentūros, Ugnės idėja – suburti keliautojus entuziastus, galinčius padėti kitiems žmonėms išmokti keliauti savarankiškai ir taupiai.
„Omenyje turiu bendruomenę, o ne verslą. Nesiekiu iš to uždirbti milijonų, nes man atrodo, jog ne piniguose esmė. Kur kas smagiau, kai žmonės dalinasi patirtimi, vienas kitą įkvepia keliauti, pažinti. O draugystės užsimezgimui arba bendruomenės sukūrimui jokios krizės nėra baisios. Sakyčiau, kad jos kaip tik skatina bendruomeniškumą. Kaip bus ateityje, niekas nežinome. Geriau neeikvoti energijos dalykams, kurie yra labai abstraktūs, ir pasidžiaugti tuo, ką turime dabar“, – šypsojosi Ugnė.
Ir nors šiandien mergina juokiasi sakydama, kad „nuplaukė“ trys kelionės, tarp jų ir suplanuotas medaus mėnuo, ji dėl to nė kiek nesuka sau galvos: „Juk pasaulis serga. O dėl ateities, jeigu bus galimybių – keliausiu dar daugiau, jei nebus, laimingai sėdėsiu namuose. Lietuva irgi labai graži vieta, tik kartais tai pamirštame.“
