Tam, kad patektų į rezidencijos kiemą, svečiai ilgą laiką būriavosi eilėje. Pasiekus įėjimą kiekvieną jų pasveikino Prancūzijos ambasados Lietuvoje atstovai su pačiu ambasadoriumi Philippe Jeantaud priešakyje.
Į Prancūzijos rezidenciją ketvirtadienio vakarą susirinko keli šimtai kviestinių svečių – verslininkų, politikų, pramogų ir kultūros pasaulio atstovų.
Oficialioji renginio dalis pradėta dviejų šalių – Prancūzijos ir Lietuvos – himnais. Sveikinimo kalbą susirinkusiesiems tarė ambasadorius Ph.Jeantaud.
Kreipdamasis į svečius jis tikino besidžiaugiantis gražiu ir sėkmingu dviejų šalių bendradarbiavimu, vienybe. Kalbėdamas ambasadorius nepamiršo paminėti ir sunkios Europos politinės situacijos: minėjo „Brexit“, išreiškė liūdesį dėl Prancūziją sukrėtusių teroristų išpuolių.
Svečiai reiškė meilę Prancūzijai
Po oficialių kalbų, grožėdamiesi rezidenciją supančia gamta ir nepaisydami lietaus, susirinkusieji mėgavosi šiltu bendravimu, vaišinosi gėrimais, sveikino vieni kitus nacionalinės Prancūzijos šventės proga.
Bendraudamas su Žmonės.lt verslininkas Arvydas Avulis tikino į šventę atvykęs paties ambasadoriaus kvietimu, mat jiedu gražiai bičiuliaujasi. O ir paklaustas apie savo santykį su Prancūzija verslininkas turėjo, ką papasakoti, – dažnai ten nukeliauja.
„Mėgstame prancūzišką vyną, – šypsojosi A.Avulis. – Paskutinįkart Prancūzijoje buvome praėjusį savaitgalį. Tada nuvykome pasižiūrėti levandų laukų ir labai maloniai praleidome laiką. Į Prancūzijoje nuvykstame kasmet, kartais po dukart. Ten traukia Žydroji pakrantė su savo nuostabiais vaizdais, nuostabia jūra. Provansas, puikus maistas, malonūs žmonės, istorija... Mums su žmona labai patinka ta kultūra. Be to, ir draugų ten turime, taigi yra, pas ką nuvažiuoti.“
Prancūzija nesvetima ir režisieriui Romui Zabarauskui. Jis taip pat pasirodė šventėje.
„Paryžiuje studijavau dvejus metus, baigiau kino studijų bakalaurą. Man pažįstama prancūziška kultūra. Nors gyvenant ten buvo visko. Prisimenu, kaip per pirmus studijų metus pakeičiau gal penkis butus... Ten sunku rasti namus. Kai bandai įsitvirtinti, dingsta visa romantika. Tačiau pasiilgau Prancūzijos – geras kinas, geri žmonės. Tikiuosi, greit galėsiu aplankyti“, – Žmonės.lt sakė režisierius.
R.Zabarauskas atkreipė dėmesį, kad Prancūzija jam artima ir todėl, kad Prancūzų kultūros institutas jį remia kaip menininką: suteikė finansavimą naujam jo filmui „Nuo Lietuvos nepabėgsi“. „Smagu, kad prancūzai visada turi savitą požiūrį į meną, į kultūrą“, – sakė R.Zabarauskas.
Prancūziškos šventės nepraleido ir JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy. Dar prieš pora savaičių į panašų pobūvį ji svečius kvietė pati – šventė Amerikos Nepriklausomybės dieną.
„Man ši diena labai ypatinga, mat pati augau Prancūzijoje. Mano tėtis buvo diplomatas, taigi jis ten dirbo. Ten pragyvenau net 11 metų, lankiau prancūzų mokyklą. Prancūzija man – antri namai, taigi nuolat stengiuosi ten užsukti. Žinoma, geriau jau atostogoms, o ne dėl darbo“, – Žmonės.lt sakė JAV ambasadorė.
Tuo tarpu operos solistė Nomeda Kazlaus prisiminė, kaip pradėjo savo karjerą – prancūziškai... „Mano debiutinis vaidmuo buvo Karmen. Su šiuo pagrindiniu vaidmeniu debiutavau ne Lietuvoje, atlikau jį prancūzų kalba. Iki šiol ta kalba tiesiogiai susijusi su mano repertuaru – dainuoju daug prancūziškos muzikos. Žinoma, šalia to mėgstu ir atostogauti Prancūzijoje“, – sakė ji.
Kartu su gyvenimo partneriu Eduardu Platovu į šventę atvykęs Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko Žmonės.lt pasakojo, kad su Prancūzijos ambasada nuolat bendradarbiauja LGBT teisių klausimais.
„Su Prancūzija visad turėjau gilius ryšius. LGBT klausimas jiems visada buvo vienas iš prioritetinių. Ir šių metų eitynes ši ambasada parėmė – sugebėjo atvežti labai žymius aktorius, artistus. Jie sužavėjo visą LGBT bendruomenę. Tikiuosi, kad tokius gražius santykius palaikysime ir toliau“, – sakė V.Simonko.
Kaip ir kasmet, čia taip pat pasirodė ir modelis, stilistė Asta Valentaitė. „Prancūzija žavėjausi visada, ji viena mano mėgstamiausių šalių. Su Prancūzija mane sieja ir darbas, ir pramogos. Prisipažinsiu, varlių šlaunelių dar niekad neragavau, bet ji mane traukia savo kultūra, grožiu, istorija. Paryžius – nuostabus miestas, jį lankant visada džiaugiasi širdis. Žinoma, maistas, be abejo, mada. Paryžius dėl mados man – pirmoje vietoje“, – kalbėjo ji.
Apie Bastilijos paėmimo dieną
Bastilijos paėmimo diena skirta Didžiajai prancūzų revoliucijai, būtent sukilėlių nekenčiamos kalėjimo – Bastilijos tvirtovės paėmimo 1789 metais, dienai paminėti. Faktiškai ši Prancūzijos nacionalinė šventė pradėta švęsti 1790 metų liepos 14 dieną.
Bastilijos paėmimo diena laikoma Prancūzijos respublikos sukūrimo diena, taigi šalyje yra švenčiama išties audringai.
Nacionalinė Prancūzijos šventė plačiai minima visose šalies miestuose ir regionuose, kur organizuojami paradai, dauguma pastatų ir aikščių papuoštos šalies trispalvės spalvomis. Žinoma, šalyje liepos 14-oji yra nedarbo diena.
