Lygiai prieš metus Sotera Šveikauskaitė kartu su vyru įsigijo namą, į kurį planavo įsikelti iš karto po Naujųjų metų. Tiesa, namas buvo neįrengtas, todėl reikėjo rasti gerą baldininką, kuris įgyvendintų šeimos idėją ir pagamintų baldus. Lyg žuvis vandenyje socialiniuose tinkluose besisukanti Sotera kreipėsi į artimus bičiulius bei sekėjus ir paprašė parekomenduoti šios srities profesionalą.
„Neilgai trukus gavau vienos garsios dainininkės, kuri nenori, kad atskleisčiau jos pavardę, pasiūlymą kreiptis į UAB „Kitoniškai“ firmos vadovą Aurimą Stanaitį. Ji sakė, kad šis žmogus įrengė ir „Hilton“ viešbutį, minėjo, kad viską puikiai atliko, o užsakovai liko patenkinti“, – istorijos, kuri virto tikra drama, pradžią prisiminė Sotera.
Moteris 15min sakė, kad nesuabejojo savo pažįstama, ja pasitikėjo, todėl tikėdamasi, kad meistras puikiai atliks darbą ir jos namuose, kreipėsi į minėtą baldininką. Po kelių dienų su juo buvo sutarti terminai, sumokėtas avansas, pasirašyta sutartis. Sotera sako Aurimui dar žadėjusi ir reklamą savo socialinių tinklų paskyrose, jei tik vyras būtų viską gerai atlikęs.
„Ir iš pradžių viskas buvo puiku, jo žmonės – labai geri darbuotojai, su jais bendrauju dar iki šios dienos. Viskas prasidėjo nuo to, kad turėjome įsikelti į namą vasario pradžioje. Nuomojomės butą, tad pasakėme jo šeimininkams, kad iš išsikraustome, nes pasistatėme namą. Jame trūko tik baldų, bet mums žadėjo, kad iki to laiko viskas bus padaryta“, – toliau dėstė Sotera.
Kai atėjo lemtinga vasario 10-toji – persikraustymo į naujus namus diena, Sotera sako susidūrusi su didelėmis problemomis. Pasirodo, kad Aurimo darbininkai esą nežinojo, kad šeima taip greitai atsikraustys, o pats baldininkas nuo sutarties pasirašymo dienos galimai nė nepradėjo savo darbo.
„Kilo dideli pykčiai. Matėme, kad negalime kraustytis į namą, nebuvo įrengta nei virtuvė, nei vonia. Pradėjome kalbėti su žmonėmis, iš kurių nuomojomės butą, paprašėme, kad leistų dar šiek tiek pagyventi“, – pasakojo žinoma moteris.
Į naujus, bet dar neįrengtus namus, Sotera prisiminė įsikrausčiusi kovo mėnesį, bet juose vis dar nebuvo visų mažų baldų, tik griaučiai: „Su baldininku prasidėjo didelė kova. Jau du mėnesius buvo vėluojama suteikti paslaugas. Jis mums melavo, žadėjo, kad atvažiuos pabaigti pradėtų darbų, bet jo paties taip ir nesulaukėme, vietoje jo namuose pasirodydavo tik firmos darbuotojai.
Tačiau vėliau jie nebenorėjo dirbti, nes jiems jau kuris laikas nebuvo mokamos algos. Kadangi turėjome kraustytis, mes patys mokėjome tiems darbininkams ir samdėme papildomus, kad Aurimas atiduotų baldus iš to, kas jau buvo pagaminta.“
Darbininkai esą po kurio laiko išėjo iš darbo. Laimei, Soterai pasisekė, kad namus jai spėta įrengti dar iki šių konfliktų įmonėje.
„Manęs šiek tiek prisibijojo, nes esu viešas žmogus. Žinau, kad kai kuriems užsakovams taip ir liko nepabaigti darbai, o Aurimas, pasiėmęs avansus, dingo“, – toliau atvirai kalbėjo Sotera.
Atrodo, viskas būtų stoję į savo vietas, bet po kurio laiko esą pradėjo trupėti sienos, kaip sako pašnekovė, jos bet kada gali užgauti žmogų, nuo drėgmės pakilo virtuvės stalviršis. Darbas atliktas nekokybiškai – tai pamatė ir į namus atvykę kiti Soteros pasamdyti meistrai.
„Viską perdaryti mums kainuos labai didelius pinigus, nes, kur kas sunkiau viską sutvarkyti, nei padaryti iš naujo“, – pasakojo S.Šveikauskaitė.
Dabar baldininkas, kuris, anot tinklaraštininkės, neatliko savo darbo, šeimai yra skolingas apie 3000 eurų, o pagal sutartis kiekvieną dieną priskaičiuojami delspinigiai.
„Gegužės mėnesį pasirašėme vekselius, bandžiau gražiai su juo tartis, kad per mėnesį bent po truputį atiduotų skolas. Mes jo klausėme, kiek jis gali sau leisti sumokėti. Bet su juo susisiekus, jis pasakodavo istorijas, kad jam sunku, nuolat jį reikdavo spausti, rašyti. Vis dėlto susitarimų jis nesilaiko iki šiol.
Kodėl mes turime žemintis ir jaudintis? Žmogus visą laiką nerodė iniciatyvos pabaigti darbus, mes kiekvieną savaitę turėjome jam skambinėti, prašyti, kad jis atvažiuotų“, – neapsikentusi tokiu neatsakingumu ir melu kalbėjo pašnekovė.
Šeima toliau planuoja kreiptis į teismą ir tikisi, kad viešai kalbėdami apie problemą, su kuria susidūrė, apsaugos kitus žmones: „Žinome, kad labai daug žmonių nuo jo nukentėjo. Jis yra aferistas, nėra kito žodžio, kaip jį apibūdinti, jis nejaučia jokios pagarbos savo klientams. Tik dėl to viešiname šią istoriją – norime apsaugoti kitus žmones.“
A.Stanaičio versija: dabar sunkus metas
Susisiekus su pačiu Aurimu Stanaičiu, jis teigė, kad šiuo metu jo įmonė UAB „Kitoniškai“ sustabdžiusi veiklą, baldų nebegamina. Prieš metus, kai ji puikiai veikė, į vyrą kreipėsi Sotera.
„Ji prašė, kad pagaminčiau baldus su nuolaida, o už tai siūlė reklamą. Baldų sąmata jai buvo paskaičiuota, bet pritaikėme nuolaidą“, – 15min pasakojo Aurimas.
Jis atvirai prisipažino, kad atėjo laikas, kai įmonė susidūrė su sunkumais, neturėjo už ką mokėti patalpų nuomos, pradėjo gesti įrenginiai. Baldai buvo vežami į Norvegiją, bet užsakovai neatsiskaitė, prasidėjo karantinas, tai lėmė apyvartinių lėšų trūkumą ir tai, kad užsakovams, tarp jų ir Soterai, nebuvo iki galo atlikti darbai.
„Vis tiek dėjome visas pastangas, kad pabaigtumėme Soterai baldus, didžiąją jų dalį padarėme. Važiavau ir pats ne kartą, kad juos pagaminčiau, ir darbuotojai dėjo visas pastangas“, – pasakojo A.Stanaitis.
Jis teigė, kad vėliau, užkupus sunkumams įmonė tiesiog nebegalėjo tęsti darbo ir turėjo būti uždaryta. Tuomet su Sotera buvo pasirašytas vekselis, kuriame nurodyta ne įmonės, bet paties Aurimo, kaip fizinio asmens, skola žinomai moteriai.
„Sakiau, kad dabar yra toks sunkus metas. Aš užsiimu ir kita, individualia veikla, bet man reikia laiko, kad atsistočiau ant kojų, o skolą tikrai gražintumėme. Bet tai negali įvykti per vieną mėnesį, man reikia bent pusės metų, kad viskas atsistotų ant kojų“, – liūdesio neslėpė pašnekovas, teigdamas, kad jau grąžino Soterai 250 eurų.
Anot Aurimo, įmonė nepradeda byrėti dėl vieno direktoriaus kaltės. Jis įsitikinęs, kad buvo padaryta klaidų tiek iš jo, tiek iš darbuotojų pusės. Kai pradėjo trūkti lėšų, vėlavo darbuotojų atlyginimai, vėliau žmonės pradėjo piktintis.
„Bet aš stengiausi kiek įmanoma iš visų jėgų mokėti atlyginimus. Su kai kuriais darbuotojais yra susitarta, aš asmeniškai su jais pasirašęs vekselius. Tai nėra didelės sumos, nėra tūkstančiais nesumokėtos sumos. Bet, kai įmonė byra, darbuotojai pradeda ir įrankius nešti. Jie tikrai neliko nuskriausti, išsidalino, kas buvo toje įmonėje. Tai yra viena medalio pusė, manau, jie mažiausiai nukentėję, o aš ant savo galvos esu prisirašęs vekselių“, – guodėsi Aurimas.
Tai anot vyro ir lėmė, kad žmonės pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl baldų kokybės. Tačiau Aurimas sako, kad yra vos keli užsakovai, kurie skundžiasi ne iki galo atliktu darbu, o pati įmonė dar neskelbia bankroto. Tikimasi ją restruktūrizuoti ir pakeisti veiklos sritį.
