Beata Nicholson pasirinko frazę apie laisvą ir atsakingą žmogų, nes vienas be kito yra neįmanoma. Karas, pasak jos, yra ir didelė tragedija, bet kartu ir stipraus dvasinio augimo laikas – kai suprantame, kokia svarbi yra taika ir demokratija. Kampanija „Aš nesu Sacharovas, bet...“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus teisių svarbą taikos ir karo metu, priminti apie vertybes, už kurias kovojo žymus Rusijos disidentas, Nobelio premijos laureatas Andrejus Sacharovas.
Kodėl kampanija „Aš nesu Sacharovas, bet...“ pasirinkote frazę apie atsakingą ir laisvą žmogų? Kodėl Jums tai svarbu?
Jau mokykloje supratau, kad geriausia yra ta laisvė, kuri eina kartu su atsakomybe... Nes tai yra visų mūsų bendras tikslas ir bendra vertybė – galvoti ne tik apie save bet ir apie kitą, o kai kiekvienas galvosime apie visus, taip visiems grįš su kaupu, gyvensime visuomenėje, kurioje matysime vienas kitą ir gerbsime. Mano laisvė yra ir mano atsakomybė. Nesvarbu ar tai yra kasdienybės dalykai – nešiukšlinti ir nekenkti ar visa apimantys dalykai – kad mano veiksmai neskaudintų kito.
Ar Lietuvoje, Jūsų nuomone, pakankamai dėmesio skiriama žmogaus teisėms, jų užtikrinimui? Ką būtų galima patobulinti?
Na, manau, mes tikrai esam vakarietiška kryptimi judanti valstybė, bet turime dar vietos augimui tikrai... Tiesiog turiu su kuo lyginti – mano vyras iš Didžiosios Britanijos, ten gyvenau daug metų ir vis dar ir dabar dažnai praleidžiu nemažai laiko, tai tarkim, mano anytos pažiūros į žmogaus laisves ir teises yra daug platesnės nei standartinio 70-mečio Lietuvoje. Pas mus dar yra daug baimės ir nepagarbos kitam, savo nuomonės primetimo, ir bendras supratimas apie individo laisves ir pareigas yra gana savanaudiškas.
Ši kampanija atsispiria nuo garsaus humanisto, Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo asmenybės. Jaunoji karta nelabai jį žino, o kokios mintys Jums pirmiausiai ateina į galvą išgirdus šią pavardę?
Aš žinau Sacharovą tikriausiai net iš vaikystės. Atsimenu kaip visuomeninį veikėją dar iš tų laikų, kai buvau vaikas, ir Lietuva tapo nepriklausoma. Kai daugiau pasidomi šiuo žmogumi, supranti vieną svarbų dalyką – jis itin intelektualus žmogus, mokslininkas, dirbęs prie siaubingiausio atominio ginklo sukūrimo, galinčio sunaikinti civilizaciją, suprato vieną dalyką – kad ateities kelias tai bendradarbystės, pagarbos vienas kitam kelias – o ne brutalios jėgos ir prievartos. Paprastai tariant, meilė savo artimui, o ne prievarta ir gąsdinimas gali sukurti geresnį pasaulį kitiems. Manau, atsakomybė prieš pasaulį ir žmoniją yra Andrejaus Sacharovo išskirtinumas. Jis, nors ir buvo sovietų persekiojamas, išsaugojo savo laisvę kalbėti apie jam svarbius dalykus. Būtent dėl to ir sakau, kad noriu gyventi Lietuvoje kurioje, žmonės ir laisvi ir atsakingi.
Kaip Jūs prisidedate prie žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje? Ar konkrečios pozicijos pasirinkimas reikalauja daug drąsos?
Nemanau kad esu kažkokia ypatinga kovotoja, džiaugiuosi kad Lietuva yra tikrai nuostabi šalis didžiuojuosi mūsų lyderiais, ypač premjere ir Seimo pirmininke ir komunikuodama socialinėje erdvėje visada stengiuosi pabrėžti pagarbą vieni kitiems ir optimizmą.
Kuo humanizmas svarbus karo kontekste? Ką naujo atradome, pamatėme savo visuomenėje prasidėjus karui Ukrainoje?
Visi supratom, kad mums fiziškai skauda ir kūną ir iš tiesų drasko širdį, kai mūsų kaimynai ir broliai yra žudomi. Supratom, kad turime daug daugiau bendro nei galėjome pagalvoti, supratome, kad jų taika ir pergalė yra mūsų taika, ir kiek iš tiesų esame stiprūs, iniciatyvūs ir jautrūs kito nelaimei. Tai pasauliui didelė tragedija bet kartu ir stipraus dvasinio augimo laikas – kai supranti kas iš tiesų yra vertybė ir kaip kartais būname užsisukę ne esminiuose dalykuose, pamiršdami iš tiesų vertinti, kokia svarbi yra taika ir demokratija. Siaubingai skambės, bet tai išmokė mus ašarojant iš naujo įsimylėti gyvenimą ir per pagalbą kitam atrasti tikrąją gyvenimo prasmę. Laukiu taikos ir pergalės Ukrainai.
Daugiau apie kampaniją „Aš nesu Sacharovas, bet...“ rasite www.iamnosakharov.org
