Beata Tiškevič: Vienas lėktuvo bilietas. Islandija

Dar spalio pabaigoje parašiau žinutę mamai: „Mama, Naujuosius sutiksiu Islandijoje!“ Mama paklausė, ar ką nors ten pažįstu. Atsakau su pasididžiavimu: „Taip, Bjork!“
Beata Tiškevič Islandijoje
Beata Tiškevič Islandijoje / Asmeninio albumo nuotr.

Visada, kai perku lėktuvo bilietą, labai kovoju su savimi. Suveikia vidinis kaupikės refleksas ir man būna tiesiog siaubingai gaila pinigų. Galvoju, o ne, ir vėl aš leidžiu pinigus. Neseniai gi keliavau, o kas jeigu pinigai baigsis ir panašiai. Nes, kai perki daiktą, tu matai, ką perki. Įsivaizduoji, kiek jis tau tarnaus ir tavo namuose jis atsiras jau tikriausiai šiandien. Kai perki lėktuvo bilietus – tu nieko nežinai, net nežinai, kam tau to reikia. Gal net truputį bijai – juk reiks palikti patogias namų šlepetes, šiltą sofą ir susidurti su visai kitokia aplinka.

Jau būdama kelionėse, pagaunu save akimirkose, kai pastebiu, į ką konvertavosi mano lėktuvo bilietas – į mamą, kuri švyti kaip vaikas, pamačiusi Venecijos kanalą, į žvaigždėtą dangų virš Kroatijos alyvmedžių, į savo mėgstamiausią atlikėją, kurį sutinku Berlyne ant stogo ir štai... lėktuvo bilietas į Islandiją. Papasakosiu jums, į ką konvertavosi jis.

Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje
Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje

Visų pirma, planavau į Reikjaviką skristi viena Naujiesiems. Ši idėja net du kartus buvo kvaila. Ji kvaila, nes:

a) Islandijoje įdomumas prasideda lygiai už Reikjaviko ribų, o be vairuotojo pažymėjimo būčiau jį mačiusi kaip savo ausis.

b) mane vieną ten būtų seniai vėjas į Atlantą nupūtęs kartu su visa mano autonomija ir fraze „aš pati galiu“.

į Islandiją jokiais būdais nevykite vieni, ypač jeigu sveriate mažiau, nei 80 kg. Aš rimtai! Jus nupūs į Atlantą su visa jūsų vienatve.

Ši idėja nebuvo kvaila tik dėl vieno – Naujuosius sutikti Reikjavike būtina bent kartą gyvenime, nes fejerverkai pasakiški! O mus dar tą naktį palaimino ir šiaurės pašvaistė, į kurią iš pradžių žvelgiau su įtarumu ir nedrąsiai vietinių paklausiau: „Ar tai... ar tai... ji?“. „Ak, taip. Tai – ji.“ – atsakė man vietiniai ir toliau ramiai ėjo savo keliu.

Noriu pabrėžti, į Islandiją jokiais būdais nevykite vieni, ypač jeigu sveriate mažiau, nei 80 kg. Aš rimtai! Jus nupūs į Atlantą su visa jūsų vienatve.

Dėl aprangos, labai svarbu – termodrabužiai (yra būtini), neperpučiamos ir neperšlampamos kelnės, striukė, rimta kepurė, neperšlampami batai, kojinės. Į viską pažiūrėkite su dideliu kruopštumu, tada suprasite, kad blogo oro nėra – yra tik bloga nuotaika ir neišmintinga apranga. Moterys, palikite savo makiažo priemones namuose, nes gamta jau pirmą dieną iš jūsų pasijuoks smagiai. Čia aprašiau drabužių kodą žmogui, kuris nori patirti Islandiją.

Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje
Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje

Nežinau, koks oras Islandijoje būna kitu metų laiku, bet mūsų oras buvo... hm, įsimintinas. Vėjas, kuris gali išrauti automobilio dureles, hipnotizuojančios sniego pūgos, lietus ir šaltis, keturios valandos dienos šviesos – yra nuostabus iššūkis žmogui, kuris yra pripratęs prie savo komforto zonos.

O komforto zona yra viskas, ką mes veikiame kasdien. Netgi jei to nemėgstame. Darbas, namai, šeima, parduotuvės, mašina. Kai išeiname iš komforto zonos, pradedame jausti, kaip tai nepatogu.

Kelionėje visada yra truputis diskomforto. Erzina, kad pamiršai antrą lęšių porą ir dabar nežinai, kur ją įsigyti, erzina, kad airbnb išnuomotoje vietoje nėra plaukų džiovintuvo, kad jau trečią dieną valgai degalinėse, kad prastas wifi, kad vienas batas truputį spaudžia. Toks menkutis irzulys visada iš pat pradžių krebžda, kaip ir noras galvoti apie darbus, reikalus.

O ką jau kalbėti apie šiek tiek didesnį diskomfortą – 8 km per stiprų vėją su sniegu, kojas užliejančią ledinę vandenyno bangą, vėją su lietum.

Beatos Tiškevič asmeninio albumo nuotr./Islandija
Beatos Tiškevič asmeninio albumo nuotr./Islandija

Tame diskomforte geriausia pažinti save, ištyrinėti, priimti, pasijuokti ir judėti toliau, nes po 4 km atkarpos, įveiktos su pūsle ant kojos, per didelę audrą, jūsų gali laukti 1973 m. dužęs lėktuvas, žvelgiantis į jus nuo juodojo smėlio paplūdimio. Iš tolo jums mos Atlanto vandenynas savo bangomis ir beprotiškai norėsis šūkauti iš laimės.

Kelionės mane moko pasitikėti gyvenimu. Savo namuose, savo šalyje gali jaustis labai didelis ir nepajudinamas, o kelionėje tu esi dar vienas turistas, kurį nuo žemės paviršiaus gali nupūsti lengva vėjo banga. Keliaudamas tu gali pamesti pasą, piniginę, vienintelius batus, gali ir susirgti ar susižeisti.

Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje
Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje

Gali nutikti įvairiausių dalykų, pajudinančių mūsų vidinio saugumo pamatus. Bet, vis daugiau keliaudama, nemažai nukeliavusi ir visiškai viena, aš imu labiau pasitikėti gyvenimu, žmonėmis, kurie mane supa, na, ir kas, kad nepažįstami, bet aš žinau, kad keliaujantis keliaujančiam visada išties ranką, o aplinkybės visada susidėlios puikiausia kombinacija.

Svarbiausia nepanikuoti. Islandijoje man nutiko stebuklų, jie gali nutikti ir jums.

Jeigu peršalsite, o ta pūslė ant kojos vis dar įkyriai trukdys skrajoti, būsite pavargę ir Naujųjų metų naktį labiausiai svajosite kur nors šiltai prigulti, – prieš jūsų akis visą dangų gali nudriekti nuostabiai žalios spalvos Šiaurės Pašvaistė.

Jeigu staiga, būdami vidury laukų gruodžio 31 d. sugalvosite sutikti Naujuosius Reikjavike, o kambariai viešbučiuose kainuos po tūkstantį dolerių, jūs galite sutikti nuostabių lietuvių, kurie jus priims į savo namus ir šeimą.

Jeigu pūs stipriausias pasaulyje vėjas ir piktdžiugiškai trukdys užfiksuoti nuostabiausio grožio Thingvellir Nacionalinio parko krioklius, pabandykite juoktis – gali būti, kad jūsų juoku užsikrės visa kinų turistų grupė. O, kai tiek žmonių juokiasi, atrodo, ir vėtra silpsta.

Jeigu jūs dar nuogąstaujate, nes bijote sušalti pėdas, aš galiu pasakyti, ką jūs Islandijoje tikrai pamatysite – Jokulsarlon ledynus, šalia jų – juodąjį paplūdimį, nusėtą spindinčiais ledukais, juoduosius Viko trolius, kurie stovi ten tūkstančius metų, laukdami, kol jūs atvyksite ir jais pasigėrėsite, matysite nuostabius arkliukus, kurie, tuo metu, kai turistai šiltai keliauja savo mašinose, jie nuolankiai stovi priimdami orą tokį, koks jis yra, Guldfosso krioklys tikrai netilps į jūsų telefono kadrą, kaip ir visi vaizdai, kuriuos išvysite. Islandijos neužfiksuosi. Ją tik patirsi ir prisiminsi ilgam.

Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje
Asmeninio albumo nuotr./Beata Tiškevič Islandijoje

Stovim prie didelio sukrauto laužo Reikjavike Naujųjų naktį, papasakoju naujam pažįstamam savo pokštą apie tai, kad atvažiavau į Islandiją, nes pažįstu Bjork. Jis nesijuokia, rimtai atsako: „Tikrai? Čia gi jos namas“ ir atsainiai pirštu parodo į namą, kuris nuo mūsų nutolęs kokiais dviem šimtais metrų.

Ir visa tai – vienas lėktuvo bilietas. Į ką savo bilietą konvertuosite jūs?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis