Jaunas vyras savo kasdienybę konstruoja iš dviejų veiklų: darbo vienoje įmonėje bei treniruočių, simboliniu pavadinimu „Šešios trim“, kurias veda aktyviai savo miesto žmonių bendruomenei. Kaip atrasti laiko bėgiojimui ar kokiai kitai sporto šakai, kai diena dėl darbų gausos, atrodytų, ir taip jau turi per mažai valandų? Kaip nenuleisti rankų, kai bėgdamas „įpuoli“ į pasiryžimo duobę? Kodėl toks svarbus jausmas „Aš – galiu“? Į šiuos ir kitus klausimus Mindaugas atsakymo ilgai neieško.
Kada pats pradėjote bėgioti? Kodėl pasirinkote būtent bėgimą, o ne kokią nors kitą sporto šaką?
Tai nutiko beveik prieš trejus metus, vasario 8 dieną. Kaip dabar pamenu, buvo sekmadienis. Atsikėliau, apsirengiau ir tiesiog išbėgau. Buvo labai sunku, mat iki tol visas mano sportas buvo sėdėjimas priešais televizorių ar kompiuterį. Kodėl nusprendžiau bėgti? Nė pats nežinau to tikrojo mane paskatinusio impulso. Matyt, taip turėjo būti. Galbūt man tuo metu kažko trūko. Tąsyk nubėgau maždaug 2 kilometrus. Užtrukau gal 15-20 minučių. Iškart pagalvojau, ir kam man viso to reikia. Nepasakyčiau, kad būtų labai patikę.
Tačiau atėjo pirmadienis. Su reikalais lankiausi Vilniuje ir nusipirkau bėgimui skirtus batus specialiai pagal savo pėdos tipą. Ir pradėjau bėgioti. Galbūt į visa tai nėriau stačia galva dėl to, kad tuo pačiu metu buvo pradėjęs bėgioti ir vienas geras mano draugas. Pradėjome dviese treniruotis, kelti sau tikslus ir juos įgyvendinti. Pirmasis rimtesnis mūsų su draugu prabėgimas Kaune buvo Laisvės alėja. Tada labai džiaugėmės savo rezultatais, dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, jie atrodo truputį juokingi.
Neilgai trukus mečiau rūkyti, vėliau visiškai atsisakiau alkoholio. Kažkaip labai natūraliai ir, sakyčiau, gana aktyviai pasinėriau ir į trenerio darbą. Kitaip tariant, mano kasdienybė pasikeitė iš esmės.
Kodėl nusprendėte treniruoti kitus?
Visada buvau labai komunikabilus. Man patinka bendrauti su žmonėmis. Ypač jei vienija bendras požiūris, tikslas, siekiai. Tuos, kas susirenka į treniruotes, drąsiai galiu pavadinti savo bendraminčiais. Visi prie starto linijos esame vienodi ir visai nesvarbu, kokios kieno pareigos, amžius ar socialinis statusas. Greta bėga generaliniai direktoriai ir studentai, menininkai ir kirpėjai, gydytojai ir barmenai. Visi jie paprasti žmonės. Nė vienas jų nenori kalbėti apie darbus. Priešingai, stovėdami ties starto linija, visi stengiasi bent laikinai nuo darbų pabėgti (šypsosi – red.).
Ar bėgate kasdien?
Oi ne. Išbėgu porą kartų per savaitę. Man to visiškai pakanka. Juolab kad fizinio aktyvumo tikrai netrūksta – juk kelis kartus per savaitę dar vedu ir funkcines treniruotes.
Dauguma žmonių sportuoti nepradeda dėl to, kad ir taip nieko nespėja. Juk darbas darbą gena, o daugybė veiklos akimirksniu „suvalgo“ dieną. Ar tai nėra tik tuščias pasiteisinimas? Juk labai norint kažką daryti, visada galima atrasti laiko tam norui įgyvendinti.
Tikrai taip. Kuo daugiau veiklos turi žmogus, tuo daugiau ir padaro. Svarbu labai labai norėti ir gebėti planuoti savo dieną. Juk jei būtų galimybė kasdien kur nors Havajuose valandą gulėti po palme ir nieko neveikti, kažin ar atsirastų tokių, kurie sakytų: „Ne, negaliu, neturiu tam laiko“.
Kas jus motyvuoja sportuoti, bėgti? Kaip motyvuojate kitus, susirinkusius į treniruotes?
Niekaip nemotyvuoju. Aplinkiniai sako, kad vien jau mano buvimas šalia, entuziazmas užkrečia. Asmeniškai aš manau, kad labiausiai žmogų motyvuoja pasiekimai. Tarkime tik pradėję bėgioti, dauguma iš pradžių nubėga labai nedidelį atstumą, po kelių mėnesių jie jau įveikia daugiau, vėliau – dar daugiau. Ilgainiui gali nubėgti pusmaratonį, maratoną. Kitus sportuoti motyvuoja tai, kad atėję į treniruotę, jie gali užsimiršti. Trečius į priekį veda vien tai, kaip smarkiai pasikeičia jų kūnas. Išvaizdos pokyčiai taip pat gali būti labai gera motyvacija.
Nenuleisti rankų ir nemesti visko į šalį tiek bėgiojant, tiek užsiimant kokia nors kita sporto šaka padeda ir bendraminčiai. Visiems, o ypač pradedantiesiems, pasitaiko vadinamųjų pasiryžimo duobių, kai atrodo jau nebegali, daugiau nebepavyks, dar pratimas ir jau viskas. Jei sportuoji vienas, labai lengva treniruotę tiesiog pabaigti. Tuo tarpu jei šalia kas nors bėga, atlieka tokius pat pratimus, iš karto sulauki palaikymo.
Ar bėgiojimas šaltuoju metų laiku skiriasi nuo sportavimo vasarą?
Tik apranga. Labai svarbu apsirengti taip, kad kūnas pernelyg nesukaistų, bet ir nesušaltų. Aš asmeniškai iki 0°C temperatūros bėgioju vien su termomarškinėliais. Reikalui esant užsidedu vėjastriukę, kuri saugo nuo lietaus, stipraus vėjo. Esant minusinei temperatūrai, rekomenduoju mūvėti pirštines, kepurę, ryšėti kaklaskarę, ar bent jau juostą ant ausų. Avalynė – pagal situaciją. Pavyzdžiui, visą praėjusių metų žiemą aš laksčiau su vasariniais sportiniais bateliais ir man nebuvo šalta. Juolab kad Kaune bėgioju Neries krantine, po kuria pratiesta šiluminė trasa. Net ir per didžiausius šalčius ten neužšąla. Jei už lango itin didelis minusas, o bėgti norisi, visada galima įsigyti ir specialiai žiemai skirtus bėgimo batelius.
Statistikos neveda
Treneris Mindaugas Šatkus nebeskaičiuoja, kiek kilometrų nubėgo. Neveda statistikos ir kiek plačiai Kaune bei kituose miestuose pasklido jo platinamas bėgimo virusas. Savo sukauptomis žiniomis bei patirtimi jis dalijasi ne tik socialiniuose tinkluose ar su bendruomenės „Šešios trim“ nariais. Jis kartu su bėgimo entuziastu Ignu Dombrauskiu taip pat veda ir nemokamas bėgimo treniruotes „Reebok Running Crew“. Šiuo metu yra ruošiamasi jau vienuoliktajai treniruotei, kuri vyks Kaune, lapkričio 28 dieną. Senamiesčio gatvėmis bus bėgama apie 10 kilometrų. Kaip ir ankstesnėse „Reebok Running Crew“ treniruotėse, taip ir šioje kaunietis visus bėgimo entuziastus ragina bėgti ne dėl rezultato, o dėl savo susigalvoto asmeninio tikslo. Ir visai nesvarbu koks jis. Būti geresniu: mama ar tėčiu, darbuotoju, keliautoju, draugu ar tiesiog geresniu žmogumi. Turint tikslą, bėgti yra lengviau.
