Menininkę artimai pažinojusi buvusi televizijos laidų vedėja Juventa Mudėnienė pasakoja, kad Jūratę pamena dar nuo darbo televizijoje, programų direkcijoje, kai tik prasidėjo jos žurnalistinė karjera.
„Kai po universiteto grįžau ir pradėjau dirbti „Kauno dienose“, paskui kitoje televizijos laidoje „Konrado kavinė“, Jūratė ten dirbo televizijos dailininke. Ji buvo labai talentinga. Paėmė mane į savo rankas ir lipdė tokią, kokia turėčiau būti televizijos vedėja. Ypač laidoje, kur šnekėjo apie tarpukario Kauną, reikėjo tam tikros stilistikos, tam tikro požiūrio. Ji mane rengė savo suknelėmis, kurios visada buvo įdomios ir netikėtos, ji vedė mane pas savo kirpėją, kuri sukurdavo įvaizdį nuo iki. Mes eidavome pirkti batelių drauge. Ji man išrinko batelius.
Ji mane rengė visiems renginiams. Aš buvau labai graži Jūratės dėka. Ji mane auklėjo, ji mane išmokė nebijoti būti išskirtinei, nebijoti būti kitokiai, nes pati tokia buvo. Ji save kūrė kaip teatro personažą. Ji lipdė mane bei šalia savęs esančius žmones – vienus mažiau, kitus daugiau. Mane lipdė labai daug ir neabejotinai darė įtaką draugėms savo išvaizda, savo požiūriu į pasaulį“, – kalbėdama su 15min pasakoja Juventa.
Dar vienas bruožas, kuris yra labai svarbus – ji buvo dosni, sako buvusi žurnalistė. Dosnumas šiais laikais yra labai reta savybė, nes visi labai skaičiuoja savo pinigus, visi nori uždirbti iš kiekvienos smulkmenos, įsitikinusi Juventa.
„O Jūratė buvo dosni. Kai man prieš 20 metų gimė sūnus Kipras ir aš su tuo mažyliu nešyklėje atėjau pasidžiaugti iki Lietuvos farmacijos muziejaus Kaune, Rotušės aikštėje, kur tuo metu ji dirbo, ji man ištraukė gražiausią paveikslą dovanų, gražiausią puodelį dovanų.
Tas paveikslas iki šiol kabo mūsų namuose ir mano vaikai geria iš jos puodelių, mano mama geria iš jos puodelių, todėl kad aš tai pirkau savo brangiausiems žmonėms.
Tam tikra prasme ji buvo laumė arba ragana. Ji galėjo užprogramuoti gėrį kiekviename žmoguje. Ir ji dosniai, abiem saujomis, dalijo tą gėrį žmonėms. Tie visi palinkėjimai puodeliuose yra akivaizdžiausi dalykai. Kiti dalykai yra užkoduoti jos darbuose, o ten iš tikrųjų yra daugybė kodų. Tai nėra vien dekoratyvus menas – ten tokiais kodais ir klodais, kad reikia pasikrapštyti“, – tęsia moteris.
Ar ji tikėjo tų kodų galia? Juventa įsitikinusi, kad taip. „Ji buvo labai gilus žmogus. Tikrai nedaug kam atsiverdavo, bet buvo tikrai gilus žmogus ir tos gerosios savybės buvo labai giluminės“, – priduria Juventa.
„Aš jaučiu, kad jai skaudėjo dažniau, nei kad ji leido sau parodyti. Užsidaryti, užsiverti, susigūžti...Jeigu ji sakė, kad jai buvo blogai, vadinasi, buvo šimtą kartų blogiau. Ji yra nepaprastai kantri, nepaprastai darbšti, nepaprastai kryptinga.
Aš manau, jau iš karto pasigirs balsai ir nuomonės, kad ji buvo geniali, išskirtinė, ypatinga – taip, ji iš tikrųjų tokia buvo. Tik mes genialumą paprastai konstatuojame tada, kai žmogus išeina. Kad ji išskirtinė, kad ji ypatinga, visi matėme ir žinojome, geniali – čia jau būna po mirties. Tokios ryškios figūros, nežinau, ar buvo. Aišku, matyt, su laiku atsiras.
Bet dabar yra toks jausmas, kad jeigu aš būčiau akmuo arba kalnas ir įvyktų sprogimas, atskiltų gabalas manęs – jis niekur nenuriedėjo, bet yra plyšys. Tai dabar kilo tas jausmas – tarsi netekus gabalo savęs. Tai nėra tuštuma, ji labai gyvybinga, bet tai, kad atskilo dalis, tikrai jaučiasi“, – priduria žinoma moteris.
Savo prisiminimais apie artimą draugę pasidalijo ir Daiva Tamošiūnaitė: „Skauda... Pasiutusiai skauda... Juoda neteisybė ir vėl nesuprantu Dievo plano... Man sakė kadaise, kad aš ir neturiu suprasti, turiu priimti kaip teisingiausią sprendimą ir padėkoti. Nu, Dievuli, neišeina...Aš prasta katalikė...
Mes dar turėjome pakalbėti apie Šveicariją, išgerti gardžios kavos, surūkyti po cigaretę, be abejo, ir vynelio gurkštelti, dar turėjome suvalgyti keptą žuvį, dar su Adele turėjom nueiti į dovanotas grafikos pamokas ir dar turėjau pasiimti nužiūrėtas braškes paveiksle...
Nu negerai gavosi, dievaži... Žinau, nereikia žliumbti. Jūratė pyktų. Geriau išgerti arbatos iš jos tapyto puodelio su užrašu „Tau šypsosi saulė , Daiva“ ir eiti miegoti... Su šviesiomis mintimis... Bet nerandu aš jų... Aš nesuprantu, kodėl taip atsitiko dabar, kai viskas buvo taip gerai! RIP, miela drauge... Visi atsinešim jos mėgstamų balionų, gerai?“, – menininkės feisbuko profilyje rašė Daiva Tamošiūnaitė.
Rūta Mikelkevičiūtė socialinio tinklo paskyroje prisiminė dar visai neseniai besišnekučiavusi su Jūrate.
„Ką tik buvom apsikabinusios, kalbėjom. Dar pabariau tave: „Baik krėsti visokius niekus, baik gąsdinti mus, rūpintis turi tik savimi! Tu esi svarbiausia dabar! Ir tu pažadėjai! Tavo dovana šypsosi man. Lengvo kelio ir iki pasimatymo, Jūrate!“, – rašė televizijos laidų vedėja.
Dainininkė Julija Karaliūnaitė neslėpė savo liūdesio išgirdusi skaudžią žinią. Ji teigė, kad be Jūratės pasaulis bus ne toks džiugus, tačiau ne tik ji, bet ir jos darbai visada išliks artimiausių žmonių atmintyje.
„Šiandien be galo liūdna diena... Pasaulis tapo mažiau spalvotas, ryškus ir džiaugsmingas...Bet tu buvai už GYVENIMĄ ir Tavo darbai, ir idėjos, Jūrate Rekevičiūte, GYVENS! Ir Tu mumyse, nes Tavęs neįmanoma pamiršti“, – rašė Julija Karaliūnaitė.
Išgirdęs kultūros pasaulį sukrėtusią žinią, paskutiniu prisiminimu pasidalijo Žilvinas Grigaitis. Feisbuke vyras pasakojo neseniai matęs menininkę ir vis dar negalintis suprasti, kas atsitiko.
„Labai skauda, nes nieko nesuprantu ir aš, nes po paskutinio pokalbio su Jūratė saulė vėl švietė ir optimizmo taurė buvo pilna, kaip tai gali būti?“, – klausė Žilvinas Grigaitis.
15min primena, kad menininkė mirė sekmadienį. Žinią patvirtino artima jos bičiulė Rūta Bilkštytė, kuri teigė, kad moteris šeštadienio vakarą savo namuose rengė vakarėlį, o ankstų sekmadienio rytą buvo rasta negyva savo namuose.
„Prieš savaitėlę norėjau užsukti pas ją važiuodama pro šalį, bet buvo vėlokai. Pamoka – jei kilo noras susitikti su draugu, tai reikia susitikt“, – sako žinoma ekonomistė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė.
Ji pasakoja, kad Jūratė net ir sirgdama labai sunkia liga stengėsi išlikti pozityvi, nors gyvenime būta ir juodesnių momentų.
„Būdavo, kad ji pasijausdavo vieniša. Ir kitos asmeninės problemos... Kartais tokiais juodais momentais man paskambindavo... Nors visad stengėsi būti pozityvi“, – pridūrė Rūta Bilkštytė.
Menininkė birželį buvo atšventusi savo 50-metį. Visai neseniai su klastinga liga kovojusi moteris savo jubiliejų pasitiko ją įveikusi.
Mirties priežastys kol kas nėra žinomos.