Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Bičiuliai mušasi per filmavimus

Rimą Šapauską televizijos eteryje dažniausiai matome dirbantį su Algiu Ramanausku-Greitai. Jiedu bendrauja beveik du dešimtmečius. Klausiamas, koks didžiausias draugystės su Algiu išbandymas, Rimas šypsosi: "Kiekviena diena yra išbandymas."
Algis Ramanauskas-Greitai ir Rimas Šapauskas
Algis Ramanauskas-Greitai ir Rimas Šapauskas / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Rimas Šapauskas

- Ar daug draugų jus supa?

- Tai galima sužinoti patikrinus socialinius tinklalapius, telefonų knygelę ir peržvelgus dažniausiai rinktų numerių sąrašą. Taigi pažįstamų, su kuriais sieja tam tikros sąsajos, yra labai daug, telefone mažiau - apie 200 žmonių, o realiai bendrauju su 10-20 žmonių. Draugai - vienas svarbiausių dalykų gyvenime.

- Su keliais jų eitumėte į žvalgybą?

- Su penkiais ar šešiais.

- Metams bėgant bičiulių daugėja ar mažėja?

- Jų skaičius auga. Gal tai lemia veikla: daug koncertų su naujais šokėjais, diskotekų, keičiasi miestai, veidai. Susipažįsti su naujai užaugusia karta, palaikai tam tikrus kontaktus, todėl draugų būrys kaskart atsinaujina.

- Kalbama, kad pramogų versle sunku rasti tikrą draugą, kuris bendrautų ne dėl naudos, o nuoširdžiai.

- Žinoma, kartais veikla lemia, su kuo bendrauji. Jei būčiau "paprastas" Rimas, nežinau, ar kai kurie žmonės su manimi bendrautų panašiai kaip dabar.

Kietas draugas

- Daugelį metų matome jus dirbančius drauge su Algiu Ramanausku-Greitai. Kiek judu pažįstami?

- Jei nesumeluosiu - 26, oi ne, meluoju - 17 metų. Susipažinome apie 1992 metus. Jis tuomet grojo grupėje SSG ("Svastikos sukitės greitai"), kurią dabar atgaivino. Aš taip pat muzikavau, tik kitame kolektyve. Repetuodami susitikome ir pradėjome plepėti. Taip kartu ir nuėjome visą kelią.

- Viename interviu skaičiau, kad su Algiu vis dėlto eitumėte į žvalgybą.

- Taip, jis kietas (juokiasi). Algiu galima pasitikėti. Jis kilnus, nemeluojantis, ištikimas, kovojantis už teisybę, apginantis silpnesnį. Gali būti jautrus.

- Vis dėlto esate pasakęs prieštaringą frazę, kad jūs kuo mažiau bendraujate, tuo geresni draugai esate.

- Mes anksčiau labai daug laiko būdavome kartu: filmuodavome peles "Dviračio šou", "Ragus". Kartu trindavomės beveik visą dieną, t. y. daugiau laiko, nei praleisdavau su žmona. Dirbdavome nuo ryto iki vakaro. Tad ar po to galima kalbėti apie bendrą laisvalaikį? Aišku, kad įgrįsta. Dabar, kai matomės rečiau, tikrai neblogai sutariame. Galime net laisvalaikį kartu praleisti.

- Kaip leidžiate laiką drauge? Žvejojate ar...

- Pirmaisiais mūsų veiklos ir draugystės metais Nidoje kartu atostogavome keletą kartų. Vėliau važiuodavome į gastroles užsienyje. Tai buvo daugiau pramoga, o ne darbas. Užtenka pasižiūrėti kelionių vaizdo įrašus, kaip mums būdavo smagu.

- Gal gastroliuodavote be antrųjų pusių?

- Ne, kaip tik ir mano žmona Lina keliaudavo. Ji būdavo "Radioshow" administratorė ir "kompaktų" pardavėja. Pastatydavome kioskelį, kuriama per koncertus Lina jais prekiaudavo.

- Ar su Algiu bendraujate šeimomis?

- Retai, bet susitinkame. Kasmet pasimatome per Jungtinės Karalystės ambasados karalienės gimtadienio proga rengiamus furšetus. Tuomet pabendraujame šeimomis.

- Tačiau tokių tradicijų kaip bendri sekmadienio pietūs ar žaidimų vakarai neturite?

- Tegul jie (Algis su savo antrąja puse - aut.) perskaito ir pakviečia tų sekmadienio pietų, tuomet atvažiuosime.

"Susipyksti ir vėl susitaikai"

- Sakoma, kad sutuoktiniams negerai kartu dirbti. Ar draugams galioja tokia taisyklė?

- Darant "biznį" visada atsiranda trintis, bet tai išsprendžiama, nieko baisaus. Būna įvairiai: susipyksti ir vėl susitaikai. Normalus dalykas. Blogiau, kai žmonės garsiai trankosi durimis, svaidosi viešais ambicingais pareiškimais per laikraščius. Visada reikia įsigilinti į situaciją.

- Kuris eina taikiuoju keliu?

- Visada reikia rinktis tokį kelią. Gyvenime pernelyg mažai erdvės, laiko, žmonių, kad galėtum su visais pyktis.

- Vadinasi, nė karto vienas kitam nedavėte į kailį?

- Anksčiau kurdami komisarų personažus kartais taip supykdavome, kad iš visų jėgų trenkdavome. Viskas ne tik tikroviškai atrodydavo, bet ir realiai būdavo. Net aplinkiniai stebėdavosi, kaip mes nesusižeidžiame. Kai filmavimas baigdavosi, atsiprašydavau, o Algis, priešingai, džiaugdavosi, kad viską pavyko labai tikroviškai nufilmuoti.

- Visos kibirkštys tarp jūsų su Algiu kyla dėl darbo?

- Be abejo. Yra niuansų, kai jį erzina mano elgesys, lygiai taip pat ir man kai kurios jo savybės nepatinka. Tačiau kai gana gerai pažįsti žmogų, gali jį nuspėti, todėl abu žinome, ko vienas iš kito galime tikėtis.

- "Dviračio žiniose" judu vaidinate politikuojančius peliukus. Ar politinės pažiūros sutampa?

- Taip, mūsų pasaulėžiūra panaši. Algis - konservatorius, aš taip pat simpatizuoju Tėvynės sąjungai, bet gal esu labiau už krikščioniškas vertybes. Iš esmės mes esame dešiniųjų pažiūrų žmonės. Šiuo atveju tikrai netenka ginčytis. Neseniai diskutavome su vienu žmogumi, tai su Algiu pūtėme į vieną dūdą.

- Jūsų tvirtos krikščioniškos pažiūros. Kaip su Algiu šiuo klausimu sutariate?

- Jis nekrikštytas. Tačiau Dievas žmogui duoda visą gyvenimą, gal dar pasikrikštys.

- Paskatinsite?

- Gal būsiu krikštatėvis...

- Teisingai, reikia rūpintis draugu, dar ir "neženotas" gyvena su drauge.

- Oi, čia aš nekomentuoju. Vienas į kito gyvenimą nesikišame. Esame tolerantiški. Kol kas...

- Koks buvo didžiausias jūsų su Algiu draugystės išbandymas?

- Kiekviena diena yra išbandymas.

- Buvo nutolimų?

- Keletą sykių, bet "Dviratis" mus sujungė. Pamenu, buvau ant Šatrijos kalno, kai paskambino Haroldas Mackevičius ir paklausė, ką veiksiu kitą sezoną. Pasakiau, kad lyg ir nieko. Pasiūlė išbandyti jėgas "Dviratyje". Susidomėjau. Pažadėjo surasti porininką. Tą dieną, kai vyko filmavimas, pro duris pirmas įėjo Haris - paslaptingai šypsodamasis. Jam iš paskos sekė mano porininkas - Algis. Gerą staigmeną padarė.

Žmonos suvedė draugus

- Ko draugui neatleistumėte?

- Viską atleisčiau. Labai blogai, kai žmogus negali atleisti.

- Žmona jums - draugė?

- Taip, geriausia, todėl ir yra žmona. Reikia vienodai gerai elgtis ir su žmona, ir su draugais. Negerai, jei nuėjęs pas draugus "varai" ant žmonos.

- Esate geras kulinaras. Dažnai draugus pavaišinate savo šedevrais?

- Kartais, ne taip jau ir dažnai. Pastarąjį kartą ruošėme pagal garsaus britų kulinaro Jamie Oliverio knygą vištą su chorizo dešra. Buvo labai skanu. Rekomenduoju. Smagu ką nors naujo pagaminti, paragauti. Dabar Lina dažniau virtuvėje darbuojasi, jai geriau sekasi. Mano mėgstamiausia - graikų kulinarijos knyga, nes patiekalui ingredientų tereikia per pirštą ir darbo - per du. Viskas labai paprasta, bet skanu ir šviežia. O Lina daugiau pasikrapšto pagal garsių restoranų šefų patarimus.

- Ar būna, kad išlėktumėte atskirai su draugais vyrais?

- Kad dažniausiai mes visi kartu šeimomis susitinkame, susigalvojame įvairių pramogų. Pastarąjį kartą žaidėme petankę. Tenka prisipažinti, kad man prasčiausiai sekėsi.

- O kaip žmona ir draugai vieni kitus vertina?

- Gerai, niekada nekilo jokių problemų. Tiek mano, tiek jos bičiuliai dabar tapo bendri. Per žmoną net pavyko su vienu draugu atgaivinti senus ryšius. Kai Lina pirmą sykį atėjo pas mane į svečius, vartėme nuotraukų albumus. Ji pamatė mano klasės draugą Roką Radzevičių, mudu sėdėjome viename suole. Jis yra grupės "Skylė" įkūrėjas ir narys. Lina tuomet prisipažino, kad Roko žmona, dainininkė Aistė Smilgevičiūtė - jos klasės draugė. Taip mes po ilgo laiko, praėjus gal 15 metų po išleistuvių, susitikome su Roku. Galima sakyti, kad senus draugus suvedė žmonos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos