„Kai manęs kas paklausia, tai kaip ten sekėsi, širdį užplūsta toks ypatingas jausmas! Esu tikrai nemažai keliavusi, daug skirtingų kraštų aplankiusi, tiek Amerikoje, tiek Azijoje, Europą išmaišiusi... Galiu drąsiai sakyti – laikas Filipinuose man buvo vienas geriausių“, – 15min sakė E.Jackaitė.
Už daugiau nei 9 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus nutolusi sala turistus vilioja nuostabiais balto smėlio paplūdimiais, rojaus kampelį primenančia žydra pakrante, kurioje žaliuojančias palmes kutena šilti tropikų vėjai. Nesižavėti sala tiesiog neįmanoma – ne veltui Borokajus vadinamas viena gražiausių salų.
Tą galėjo patvirtinti ir pati E.Jackaitė – Filipinuose ji jautėsi lyg ant sparnų.
Tiesa, viešnagė šiame egzotiškame krašte jai nebuvo pirma – tame pačiame krašte ji lankėsi antrą kartą, po ketverių metų pertraukos. Čia jau dešimtmetį su šeima gyvena gera Eglės bičiulė, jos mokyklos draugė ir jos krikšto dukters Geidės mama Upė.
Todėl su sūnumi atvykusi aktorė svetimame krašte galėjo pasijausti lyg namuose – jiedu čia buvo itin laukti svečiai.
„Upė su šeima pakvietė mus pasisvečiuoti sakydami, kad gal tai bus paskutinė galimybė tai padaryti – jų šeima ketina kelti sparnus į kitus kraštus, šis sezonas jiems čia paskutinis. Todėl nepraleidome progos – sugrįžti čia buvo labai malonu“, – 15min kalbėjo E.Jackaitė.
Su sūnumi į Filipinus ji išvyko vasario antroje pusėje, tuomet, kai į Lietuvą atėjo didieji šalčiai. Gal todėl ši išvyka tapo dar ypatingesnė – šilumos, saulės ir vitamino D trūkumą kompensuoti ten, kur plieskia 38 laipsnių karštis, o vanduo – lyg arbata, kai gimtojoje šalyje siaučia tikra žiema, taip malonu!
„Kadangi vykome pas draugus, buvome labai laukiami, o žinoti, kad po ilgų ir varginančių skrydžių būsi pasitiktas, kad turėsi pačias geriausias gyvenimo sąlygas – tai nuostabu. Esame dėkingi bičiuliams, kurie mus taip šiltai priėmė ir aprodė viską, kas saloje gražiausio“, – kalbėjo E.Jackaitė.
O čia netrūko nei įspūdingų vaizdų, nei įdomios veiklos – dienas Eglė pradėdavo rytine treniruote, kai keletą kilometrų pasibėgdavo paplūdimiu arba su jogos trenere praktikuodavo specialias mankštas, užsiimdavo meditacija.
Net ant galvos po pertraukos vėl atsistojo – netrūko laiko prisiminti dar seniau išlavintus įgūdžius.
„Šokinėjome su Elijumi nuo uolų, bėgiojome krosą, maudėmės. Pramokau neprastai valdyti ir jėgos aitvarus. Ir nors tai man nebuvo naujiena, tačiau per porą savaičių gerokai patobulėjau! Tas jausmas, kai stovi ant lentos ir gaudai vėją, su juo lakstai vandeny – visiškai vau!“ , – pasakojo ji.
Laiko liko ir saulės vonioms, nors į Lietuva grįžusi E.Jackaitė sako besidžiaugianti ne tik dailiai įdegusia oda, bet ir dailesnėmis kūno linijomis – maistas viename gražiausių Azijos kraštų tiesiog glostė gomurį.
„Mangai, papajos, tunas – visa tai neįtikėtino skonio. Į Lietuvą irgi visokių gėrybių privežiau, vyresnėlis sūnus užprašė“, – pasakojo ji.
Dešimtis šalių išmaišiusi E.Jackaitė sako, kad kelionėse ją konkrečiais vaizdais – nesvarbu, ar tai architektūriniai paminklai, ar gamtos grožis – nustebinti jau sunku. Gal todėl ji svetimus kraštus vertina pagal kitą skalę – pagal tai, kaip gerai juose jaučiasi, kaip labai jaučiasi savimi.
O Filipinai šiuo požiūriu bent jau kol kas – jos favoritų sąraše, jausmo čia E.Jackaitė sako su niekuo negali palyginti.
„Tai kelionė ir kūnui, ir sielai. Čia jaučiausi ypač gerai – šypsojausi, buvau laiminga, skraidžiau tiesiogine ir perkeltine prasme – tiek su jėgos aitvaru, tiek iš vidaus, savo dvasia.
Supratau, kad man tikrai reikia saulės, supratau, kaip ji teigiamai mane veikia. Ten žmonės laimingi, jie viskuo patenkinti, spinduliuojantys gerą energiją. Čia tiesiog nuostabu ir tikrai norėtųsi dar ir dar kartą sugrįžti“, – džiugiai pasakojo pašnekovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Telefoną pametusi Eglė Jackaitė prašo pagalbos: vaizdo kameros užfiksavo, kas jį pasiėmė