Vienetinių rankų darbo suknelių pristatymo modeliais tapo renginių organizatorė ir dekoratorė Inga Budrienė, „TV pagalbos“ žurnalistė Gerda Žemaitė, dainininkė Ingrida Kazlauskaitė, šokėja ir šokių trenerė, daugkartinė Lietuvos čempionė Gintarė Slausgalvienė ir kitos moterys. Inga Budrienė pasipuošė ypatingu rankų darbo kūriniu – pristatė nuotakos suknelę, o pristatymo pabaigoje metė nuotakos puokštę.
Rankomis kurtam grožiui neabejingos moterys demonstravo specialiai joms pagal kiekvienos pageidavimus sukurtas sukneles. Pačios išsirinko tiek suknelių modelį, tiek spalvą. „Siekiau, kad suknelės atspindėtų kiekvienos moters asmenybę, charakterį“, – teigė „Mezginių pasaulio“ įkūrėja Inesa Uktverienė, jau 12 metų prisidedanti prie rankdarbių populiarinimo Lietuvoje.
Ilgai lauktas rezultatas atitiko kiekvienos moters įsivaizdavimą ir lūkesčius. „Suknelė nuostabi, su ja galėčiau eiti bet kur – ir į miestą, ir į paplūdimį, – džiaugėsi G.Žemaitė, pasirinkusi rudą neilgą suknutę, kuriai pagyrų negailėjo ir kitokio stiliaus sukneles išsirinkusios moterys.
Kolekcijoje dominavo šviesios spalvos. Bene ryškiausia – rožine – suknele pasipuošė I.Kazlauskaitė, kuri teigė, kad tokį drabužį rinktųsi įvairioms šventėms.
„TV pagalbos“ žurnalistė G.Žemaitė pasakojo, kad itin mėgsta megztus drabužius ir turi jų daug. „Mezginiai, nėriniai man labai patinka, nes jie yra įvairių raštų, tokius drabužius galima prie visko priderinti. Dabar turiu daug megztų drabužių (mano mama labai daug mezga), tačiau prisipažinsiu, kad juos mėgau ne visada. Paauglystėje megztų drabužių vengiau, jie neatrodė madingi, tačiau ilgainiui požiūris pasikeitė. Dabar man be galo gražu, kai moterys puošiasi rankų darbo mezginiais. Eidama mieste visada atkreipiu dėmesį į ilgomis nertomis suknelėmis vilkinčias moteris“, – mintimis dalijosi Gerda.
G.Žemaitė prisipažino, kad pačiai paimti virbalus į rankas minčių nekyla: „Tai labai didelio kruopštumo, kantrybės ir daug laiko reikalaujanti veikla, kuri tiesiog ne mano charakteriui. Tačiau pastebiu, kad rankų darbas, pavyzdžiui, papuošalų gamyba, Lietuvoje populiarėja ne tik tarp mano amžiaus ar vyresnių moterų, bet ir taip itin jaunų merginų. Tai labai sveikintina.“
G.Slausgalvienė, pasipuošusi ilga balta suknele, teigė mananti, jog sąvokas „mezgimas“ ir „mada“ tikrai galima susieti, o jauni žmonės retai imasi mezgimo dėl to, kad nori greito rezultato. Ji teigė, kad išsirinkti patinkantį drabužio modelį buvo nelengva dėl didelės įvairovės ir grožio. „Išvydau tiek fantastiškų darbų, kad buvo sunku patikėti, jog visa tai galima sukurti rankomis“, – stebėjosi G.Slausgalvienė, šyptelėjusi, kad galbūt šia suknele pasipuoš švęsdama 10 metų santuokos sukaktuves.
„Virbalus paskutinį kartą laikiau mokykloje, o vąšeliu kartą bandžiau nerti, kai dovanų gavau nėrimo knygą. Buvau išsikėlusi iššūkį ką nors nusinerti. Tačiau pritrūko motyvacijos, laiko, o galbūt aiškios vizijos. Pažaidžiau ir palikau, galbūt vėliau prie to sugrįšiu, – pasakoja G.Slausgalvienė, kuri pastaruoju metu susidomėjo siuvimu. – Praeitais metais mečiau sau gimtadienio iššūkį ir išmokau siūti. Nuėjau į siuvimo kursus ir per 9 pamokas išmokau pasisiūti suknelę. Aišku, suknelės panorau ne bet kokios, o vilnonės, iki žemės, su didelėmis detalėmis ir sagutėmis per visą nugarą. Pasisiuvau tikrai gražų drabužį, tad vieną rankdarbį, galima sakyti, turiu. Taip pat pasiuvau suknutę dukrelei Vakarei, kaip ji prašė.“
„Mezginių pasaulio“ įkūrėja Inesa Uktverienė pasakojo, kad mezgimas ją lydėjo nuo pat mažens. Iš mamos ji gana anksti išmoko megzti ne tik šalikus, bet ir megztinius, sukneles... „Gyvenimas tarp siūlų turbūt užkoduotas mano genuose“, – šypsosi I.Uktverienė.
Mezgimo Inesa neapleido iki pat studijų. Vėliau virbalus į rankas ji vėl paėmė gyvendama Londone. Čia ji, kaip pati sako, sutvirtėjo kaip asmenybė, įgavo pasitikėjimo savimi. Po ketverių metų grįžus į Lietuvą ir neradus mezginių žurnalų pasirinkimo, kilo idėja kurti tokį žurnalą pačiai. Taip prieš 12 metų dienos šviesą išvydo pirmasis „Mezginių pasaulio“ numeris. Kiekviename žurnalo numeryje pristatoma apie 10 įvairių madingų ir įdomių mezginių modelių, kurie atitinka įvairų skonį, stilių ir yra nesunkiai numezgami. Žurnalo priedu „Mezgimas ir mada“ siekiama sudominti mezgimu ir jaunas merginas.
