„Modelio darbo ilgesiu tikrai nesergu. Nemeluosiu, iš pradžių buvo keista, vis bandydavau numesti tuos kelis priaugtus kilogramus. Paskui tik pati save prigavau – kam aš tai darau? Juk man ir metų nebe tiek, kad jaudinčiausi dėl kiekvieno kilogramo, o ir modeliu nebenoriu būti! Kam man to reikia – kad vėl už plaukų tampytų, grimuotų, stumdytų?.. Gimus sūnui galutinai supratau, kad viskas, tikrai nebegrįšiu į tą tikrąjį modelio darbą“, – portalui 15min sakė J.Tvarijonaitė.
Moteris šiuo metu gyvena laimingą šeimyninį gyvenimą, kartu su vyru Edgaru augina penkerių metų sūnų Tomą Juozapą ir tikina, kad šios idilės į nieką nekeistų. Tiesa, Jurgita juokiasi, kad suknelių gausa spintoje jai vis primena apie prabėgusį audringą modelio gyvenimą, tačiau tuoj pat patikina, kad nieko nekeistų.
Iš pradžių buvo keista, vis bandydavau numesti tuos kelis priaugtus kilogramus. Paskui tik pati save prigavau – kam aš tai darau?
„Jeigu šiandien man leistų rinktis tarp antro vaikelio ir stulbinančios modelio karjeros, tai be jokių abejonių pasirinkčiau vaiką. Net kalbos negali būti apie kitokį pasirinkimą, tačiau planuoti galima daug ką, bet viskas priklauso ne tik nuo norų. Jeigu duos Dievas, būtų labai džiugu“, – apie norą turėti didesnę šeimą atviravo Jurgita.
„Vienam vaikui šeimoje augti nėra labai smagu. Paaugę jie nori vis daugiau bendrauti, pradeda nuolat ieškoti draugų, o jeigu turėtų seserį ar brolį, būtų viskas paprasčiau“, – priduria šypsodamasi J.Tvarijonaitė.
Modelio darbas – ne rožėmis klotas
Paprašyta pasidalinti modelio karjeros patirtimi, J.Tvarijonaitė teigė, kad tai tikrai nėra tik dailus vaikščiojimas podiumu, stilingi vakarėliai ir linksmybės. Moteris neslėpė, kad tik dabar pradeda suvokti, koks sunkus tai darbas ir kaip jis gali atsiliepti sveikatai.
Jeigu šiandien man leistų rinktis tarp antro vaikelio ir stulbinančios modelio karjeros, tai be jokių abejonių pasirinkčiau vaiką.
„Aš jau užsidirbau visam gyvenimui – už tai dabar turiu mokėti sveikatos kaina. Kai buvo tie metai, kuomet labai aktyviai dirbau modeliu, mane nuolat grimuodavo, prisikvėpavau visokių lakų ir kitokių priemonių. Tik dabar pradedu suvokti ir pajusti, kaip iš tiesų kenkiau savo sveikatai. Dabar turiu susimokėti už visa tai, ką užsidirbau“, – teigė Jurgita, kuri nenorėjo paviešinti sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškė tik dabar, praėjus ne vieneriems metams po modelio karjeros pabaigos.
Moteris suskubo paaiškinti, ką turi omenyje sakydama „modelio darbas“ – ji teigė, kad pati dirbdama modeliu net neturėdavo laiko miegui, todėl dabar modeliais prisistatančios kai kurios moterys jai atrodo mažų mažiausiai neatitinkančios šio apibūdinimo.
„Aš turiu omenyje modelius, kurie nuolat dirba, laksto iš vieno oro uosto į kitą, o ne tokius, kur sėdi vakarėliuose ir ieško turtingų vyrų, nemokamų pramogų. Didžioji dalis save laikančių modeliais būtent taip ir gyvena, o ne iš tiesų dirba. Aš ir pati turėjau kažkada tokias galimybes, bet dirbau tiek, kad man tikrai nebuvo laiko apie tai net pagalvoti. Galiu ant rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų per tuos pačius intensyviausius ketverius darbo metus buvau išėjusi kur nors pasilinksminti“, – teigė Jurgita.
Moteris atsiminė ir tai, kaip prasidėjo tie patys intensyviausi darbo metai: „Mano modelio karjera išvis buvo unikali – paprastai Milane 25-erių metų modelis jau būna „nurašomas“, o aš ten nuvykau 26-erių ir iki 30-ies buvo toks periodas, kai didžiausia mano svajonė būdavo tik išsimiegoti ir pavalgyti.“
Namai ir šeima – tikroji vertybė
J.Tvarijonaitė pasakojo, kad dabar jos kasdienybė – paprasta ir rami. Didžiąją laiko dalį ji praleidžia su sūnumi, kartu planuoja laisvalaikį. Vasarą šeima apsistoja Šventojoje, kur turi savo nekilnojamojo turto.
„Esu be galo darbšti, turime sodą, sodybą, todėl veikti tikrai yra ką – ir žolę pjauti, ir tvarkytis. Kai atsiranda laisva minutė, mėgstu kepti tortus ir pyragus. Nebūna taip, kad sėdžiu ir galvoju, ką man dabar veikti“, – patikino ji.
Moteris atviravo, kad pasvajoja apie šeimos pagausėjimą, mat sūnus jau ūgtelėjęs ir kasdien tampa vis savarankiškesnis. „Tomas Juozapas jau paaugintas, todėl toji aktyvi motinystė jau praeity. Jaučiasi, kad ir bučkių su kiekviena diena mažėja, ir rankelę rečiau paduoda. Vyrui dabar ir sakau, kad man reikia arba darbo, arba antro vaikelio“, – šypsojosi Jurgita.
Moteris taip pat pasidžiaugė, kad sūnus lanko futbolą ir labai juo domisi, todėl, tikėtina, užaugęs bus futbolininku. Jeigu augant jo susidomėjimas šia sporto šaka nemažės, Jurgita teigė neatmetanti galimybės, kad dėl sūnaus karjeros galėtų netgi emigruoti iš Lietuvos.
„Sūnus lanko futbolą, stebėjo visas čempionato varžybas, sėdėdavo iki nakties. Nesu mačiusi, kad penkiametis taip noriai lankytų futbolą, taip juo domėtųsi ir tiek daug apie tai žinotų. Jis man kai pradeda aiškinti tas visas taisykles, tai aš tiesiog neturiu ką pasakyti, nes tiek daug tiesiog nežinau. Jiedu su tėvu apie tai diskutuoja kaip tikri vyrai. Jeigu ir toliau jis taip domėsis futbolu, neatmetu galimybės, kad dėl to net galėtume persikelti gyventi į Londoną, nes ten didesnės galimybės tapti futbolininku. Lietuvoje juk labiau krepšininkai auginami“, – svarstė Jurgita.
„Šeima svarbiau už viską, tai man – didžiausia vertybė“, – priduria pašnekovė.
