Naujosios A.Duonėlos baudžiamosios bylos esmė – buvęs sportininkas esą pamėgino apgaule užvaldyti bendrovei „Dalecija“ priklausančius 58 000 eurų.
A.Duonėla turėjo vekselį ir jo pagrindu notaro išduotą vykdomąjį raštą, kad buvusios žmonos įmonė, teikianti odontologijos paslaugas, skolinga jam minėtą sumą. Kaltinamasis iki šiol laikosi versijos, kad pinigus jis buvo paskolinęs „Dalecijos“ patalpų remontui. Kaltinamasis tvirtina, kad šias lėšas jis pats buvo pasiskolinęs iš vieno bičiulio, Norvegijoje uždarbiaujančio Donato Skutulo. „Stambios kupiūros. Po 500, po 200 litų. Buvo ir po 100, bet nedaug“, – 2013 m. pradžios įvykius teisme prisiminė A.Duonėla.
Tačiau buvusi sutuoktinė Dalia Burokaitė teisėsaugai pareiškė, kad jokių investicijų į jos bendrovę buvęs vyras nedarė. Kai moteris kreipėsi į pareigūnus, tai virto rimtais kriminaliniais kaltinimais buvusiam pasaulio ir Europos čempionui.
„Mes vaikystės draugai. Skuode kartu augom, žaidėm. Paskui bendravome Vilniuje“, – pasakojo liudytojas D.Skutulas. Jis tvirtino beveik nuolat gyvenantis Norvegijoje, tačiau kas 8 ar 10 mėnesių grįžtantis į Lietuvą.
Liudytojas tvirtino teismui, kad prieš tai A.Duonėla skolindavo jam nemažai pinigų, todėl savotiškai jautėsi skolingas. „20–30 tūkst. litų. Po to 40 ar 70 tūkst. litų“, – savo paskolas prisiminė liudytojas.
Todėl kai po kelerių metų jau A.Duonėla paprašė bičiulio paskolinti pinigų, D.Skutulas buvo pasirengęs padėti. „Tiesa, ilgai svarsčiau, nes suma buvo tikrai didelė“, – apie 130 000 litų paskolą kalbėjo liudytojas. Teismą liudytojas informavo, kad iki šiol negrąžintas A.Duonėlai buitiškai suteiktos paskolos likutis eurais – 14 500.
Bylą nagrinėjanti teisėja domėjosi, ar paskolos sąlygos buvo kažkaip įformintos. „Aš nieko pasirašyti nereikalavau. Nes kai prieš tai pats skolindavausi, aš irgi nieko nebuvau pasirašęs. Pasitikėjimas. Kai reikėjo man – jis man pagelbėjo. Kai reikėjo jam – aš pagelbėjau“, – kalbėjo D.Skutulas.
Liudytojas prisiminė, kad buvo sulaukęs Alvydo pažado didelę dalį paskolos grąžinti gana greitai. „Jis grąžino man pinigus, išskyrus likutį, per tris kartus. Pirmą kartą grąžino dalį gal po pusmečio. Antrą – dar po pusmečio. O po to dar kažkada – dar vieną mažesnę dalį“, – pasakojo D.Skutulas.
Bendrovei „Dalecija“ teisme atstovauja buvęs prokuroras, dabar advokatas Aidas Mažeika. Jis liudytojo netikėtai paklausė: „Ar sutiktumėte pasitikrinti melo detektoriumi?“
Šis klausimas išmušė liudytoją iš vėžių. Net ir keletą kartų išgirdęs jį pakartotinai, D.Skutulas konkretaus atsakymo išvengė. Vyras tik aiškino, kad reikia džiaugtis, jog apskritai jam pavyko pasirodyti teisme Vilniuje. Teigė, kad Norvegijoje turintis daug darbo, ir siūlė padirbėti visiems, susirinkusiems teismo salėje.
Tik po to, kai teisėja padėkojo už darbo pasiūlymą ir pasitikslino, ar jis nesutiktų atlikti poligrafo testo, D.Skutulas ištarė: „Nesutikčiau. Aš net išsimiegoti neturiu kada.“
Trečiadienį teisme apklausta ir tuometė „Dalecijos“ vyriausioji buhalterė. Finansininkė liudijo apie tai, kokiomis aplinkybėmis be jos ar be direktorės žinios galėjo būti panaudotas bendrovės antspaudas. Mat dokumentas, kurio pagrindu A.Duonėla mėgino gauti 58 000 eurų, buvo su firminiu „Dalecijos“ ženklu.
Liudytoja tvirtino, kad bet kas antspaudo paimti ir panaudoti tikrai negalėjo, netgi jai pačiai, kaip vyr. finansininkei, reikėdavo jo prašyti direktorės D.Burokaitės (tuometinės Duonėlienės). Antspaudas gulėdavo seife, raktą nuo kurio turėdavo tik bendrovės vadovė.
Teisėja taip pat klausė liudytojos, ar būdavo, kad D.Burokaitė palikdavo jai lapus su savo vardu, pavarde, parašu ir įmonės antspaudu. „Ne, aš tarp savo dokumentų tokių neturėjau“, – teigė buhalterė.
„Dalecijos“ advokatas A.Mažeika uždavė liudytojai vieną esminių klausimų: ar 2013 m. klinikoje buvo atliekamas koks nors remontas. Finansininkė užtikrintai atsakė – „Ne“.
2016 m. pabaigoje „Dalecija“ turėjo apie 58 000 eurų nepaskirstyto pelno, ir ši suma stebėtinai panaši į tą, kurią vekseliu mėgino išsireikalauti A.Duonėla.
Ar ji apskritai bendraudavo asmeniškai su A.Duonėla? Moteris teigė, kad retai, pokalbiai buvo trumpi ir bendro pobūdžio, labiau iš mandagumo. Kita vertus, liudytoja neslėpė sykį sulaukusi sportininko skambučio su labai asmenišku prašymu: „Prašė, kad aš pakalbėčiau su Dalia nesiskirti.“ Daugiau šiol temos liudytoja teisme neplėtojo.
Buhalterė apie svarbųjį vekselį teigė nieko negirdėjusi. „Įmonei nebuvo reikalo skolintis“, – tikino liudytoja.
Kita vertus, finansininkė teigė mačiusi įmonės apskaitoje, kad yra įforminta nedidelė iš A.Duonėlos gauta paskola. „Aš pamačiau ir pasakiau direktorei. Ten buvo įnešti gryni pinigai per banką. Pasakiau, kad mes turime grąžinti tuos pinigus. Ir mes jam pervedėme“, – apie 6 000 litų sumą pasakojo buhalterė.
Liudytojai buvo užduotas hipotetinis klausimas, kas ruoštų reikiamus dokumentus, jei klinika norėtų pasiskolinti didelę pinigų sumą, pavyzdžiui, kaip galėjo būti šiuo atveju, 200 000 litų.
„Jei klinikai būtų reikalas skolintis, manyčiau, kad aš tame procese dalyvaučiau. Ir, manyčiau, kad dokumentų paruošimui įmonė samdytų teisininkus“, – svarstė buhalterė.
„Gal jums žinoma, kokia skyrybų priežastis?“ – apie subyrėjusią Duonėlų santuoką netikėtai paklausė bylą kuruojantis prokuroras.
„Na, tai buvo tokie moteriški pokalbiai...“ – subtilios temos iš pradžių lyg vengė liudytoja, tačiau prokuroras išliko atkaklus.
„Dalia skundėsi, kad Alvydas jai neištikimas, kad turi kitą moterį“, – nebeslapukavo buhalterė. Liudytoja netgi prasitarė, kad A.Duonėla buvo įtariamas romanu su toje pačioje klinikoje dirbusia medicinos sesute.
Trečiadienį teismo posėdžio pabaigoje antroji „Dalecijai“ atstovaujanti teisininkė pateikė, jos manymu, keletą svarbių įrodymų. Pirmiausia ji paprašė pridėti prie bylos atsakymą iš VMI, kur nurodyta, kad jokios iš privataus asmens gautos stambios paskolos A.Duonėla nebuvo deklaravęs, nors nuo 2013 m. pradžios tokią pareigą turėjo. Be to, advokatė atkreipė dėmesį, kad 2016 m. pabaigoje „Dalecija“ turėjo apie 58 000 eurų nepaskirstyto pelno, ir ši suma stebėtinai panaši į tą, kurią vekseliu mėgino išsireikalauti A.Duonėla.
Eksprokuroras A.Mažeika pasiūlė atlikti melo detektoriaus testą ir abiem buvusiems sutuoktiniams. Advokato įsitikinimu, byloje dar daug neaiškumų ir prieštaravimų, kuriuos poligrafas galbūt padėtų išsklaidyti. Tačiau A.Duonėlai šis sumanymas nepatiko. „Ne, nenorėčiau išbandyti“, – kategoriškai nukirto kaltinamasis, svarstęs, kad jei melo detektorius būtų toks geras daiktas, jis būtų kur kas plačiau naudojamas.
Apie tą pačią galimybę advokatas pasiteiravo ir jį samdžiusios D.Burokaitės. Moteris atsakė, kad tikrintis sutiktų. Tačiau A.Mažeika pareiškė, esą nėra prasmės jai atlikti testo, jai to paties nesutinka daryti ir oponentas.
Byloje paskelbta pertrauka, proceso dalyviai artimiausiomis savaitėmis yra numatę dar keletą posėdžių.
