Ieva Voveris Šv. Jokūbo keliu žingsniuoja jau kone mėnesį. Moteris pasirinko prancūziškąjį kelią, kuris yra bene populiariausias ir jo ilgis siekia beveik 800 km.
„Ši savaite yra dvasinė, apie mano sielą ir jos šauksmą. Sakoma kad lietus tik nuplauna viską, kas nereikalinga.
Jausmas, kad kelias mane veda ten, kur aš noriu būt…
Visų pirma, tokia esu, su savo trūkumais ir netobulumais.
Nuo vaikystės girdėjau, kad aš esu nepakankama.
Nepakankamai gera.
Nepakankamai tvarkinga.
Nepakankamai gerai mokausi.
Nepakankamai mandagi.
Suaugus, mažai kas pasikeitė:
Nepakankamai graži.
Nepakankamai liekna.
Nepakankamai jauna.
Nepakankamai gera mama.
Nepakankamai skaniai valgyt gaminanti.
Ir t.t
Manyje tas jausmas yra nuolatos, kodėl man žmonės nuolatos bando pasakyt, kad su manim kažkas blogai, kad man vis dar kažko trūksta, kad būčiau vienokia ar kitokia.
Žinau, kad aš esu pati geriausia savo pačios versija ir jie vis dar man tai primena, nes aš jiems tai leidžiu ir toleruoju.
Mielosios, viskas priklauso tik nuo mūsų“, – rašė I.Voveris.
Pasidalijusi savo išgyvenimais, Ieva susilaukė daug palaikymo.
„Tu tokia nuostabi. Nereikia niekam nieko įrodinėti. Svarbiausia tai žinoti pačiai“, – rašė Gerda Žemaitė.
Kiti žmonės linkėjo jai sėkmės, vadino šaunuole ir žavėjosi I.Voveris drąsa bei stiprybe.
