Kurdamas muziką Deividas Nazarovas prisistato Nazza vardu, sako esąs prodiuseris ir didžėjus. „Šie du aspektai puikiai atspindi mano aistrą: kurti muziką, ieškoti idėjų, tinkamų atlikėjų, viską organizuoti, prisidėti prie grafinių vizualizacijų ir kartu visa tai išpildyti gyvuose pasirodymuose“, – Žmonės.lt sakė jis.
Tačiau Deivido kelias iki prodiusavimo ir kūrybos buvo labai netradicinis: anksčiau jis siekė krepšininko karjeros.
Medalius rinko vieną po kito
„Gimiau sportininkų šeimoje. Galima sakyti, tęsiau mūsų šeimos tradicijas, nes nuo devynerių pradėjau žaisti krepšinį ir atstovauju jau trečią mūsų šeimos kartą sporte. Kai buvau vos vienerių, mano mama Remigija Nazarovienė, Lietuvos rekordininkė, jau dalyvavo antrose savo gyvenime Olimpinėse žaidynėse – atstovavo Lietuvai kaip lengvaatletė. Iš viso ji dalyvavo keturiose Olimpinėse žaidynėse“, – stebina pašnekovas.
Šeimoje nuolat matydamas gerą pavyzdį Deividas ir pats siekė aukštumų sporto pasaulyje.
Save jis atrado krepšinyje: „Turėjau gerus fizinius duomenis, norėjau žaisti komandinį žaidimą ir šeima paskatino pabandyti. Taip atsidūriau Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykloje. Žaisti man labai patiko, buvo puiki komanda, daug draugų, o pirmasis treneris M.Linartas lydėjo mane krepšinio karjeroje visus dešimt metų. Su šiuo treneriu ir komanda pasiekėme daug pergalių, tarp jų – 2007 m. Europos jaunučių čempionato bronzos medalį su Jonu Valančiūnu priešaky.“
2008-aisiais D.Nazarovas jau žaidė Vilniaus „Perlo“ komandoje, būdamas 17-os pasirašė kontraktą su „Lietuvos rytu“. Su šia komanda Baltijos Prezidento taurės turnyre jis iškovojo auksą.
Krepšinį išmainė į muziką
Vis dėl to, kad ir kaip gerai Deividui krepšinis sekėsi, ilgainiui su profesionalaus sportininko karjera jis ryžosi atsisveikinti.
„Supratau, kad krepšinio karjera nėra amžina, taip pat patyriau nemažai traumų, laikui bėgant tai tapo daugiau darbu nei malonu. Priėmiau sprendimą palikti profesionalų sportą. Muzika visada, net krepšinio laikais buvo mano nuolatinis palydovas, tėvai nuolat bardavo, kad iki 3-4 nakties dirbdavau kompiuteriu“, – šypsosi pašnekovas.
Turbūt bardami jie neįtarė, kad toks Deivido įprotis ateityje pasitarnaus: „Muzika ir technologijos buvo mano aistra, todėl prodiusavimas tapo puikiu deriniu, į kurį pasinėriau išėjęs iš profesionalaus krepšinio. Nuo paauglystės mėgdavau per naktis eksperimentuoti su atitinkamomis programomis ir įranga. Daug mokiausi savarankiškai, tačiau į tradicinę muzikos mokyklos nevaikščiojau. Augant mane nuolat supo muzika, galbūt tai ir buvo pirmas nesąmoningas postūmis. Iki dabar nebūna dienos, kai nedirbu ir nesigilinu į prodiusavimo ypatumus, nes tai yra labai greitai besikeičianti globali industrija.“
Kuria Belgijoje
Šiuo metu Deividas Nazarovas gyvena Briuselyje. Dalinai šią svečią šalį pasirinko būtent dėl muzikos: „. Olandija, Belgija, Prancūzija yra elektroninės muzikos centras, čia koncentruojasi geriausi šios srities profesionalai ir prodiusavimo mokyklos, todėl yra iš ko mokytis. Atradau puikią progą tiek mokytis, tiek bendradarbiauti su kitais prodiuseriais, vokalistais.“
Čia jis ir kuria. Ir sau, ir kitiems. „Viskas prasideda nuo idėjos, kuri „apsėda“ mane .Tada dienos ir naktys skiriamos tik tam, kad išgaučiau kuo tobulesnį derinį. Dainos turi daug versijų, sunkiausia dalis yra apsispręsti, ką palikti, o ką – ištrinti. Toliau ieškomas atlikėjas, tekstų rašymas ir visos idėjos išpildymas, tinkamų profesionalų suradimas vizualiam dainos pateikimui vaizdo klipe“, – apie tai, kaip atrodo jo darbas, pasakoja pašnekovas.
Neseniai kartu su atlikėju Bodhi Jones jis pristatė pirmąjį vaizdo klipą „Falling for you“.
„Tikiuosi į Lietuvos muzikos pasaulį įpūsti naujų vėjų ir tikrai kokybiškos muzikos, kurios kartais labai trūksta. Pavyzdžiui, pirmos dainos „Falling for you“ atlikėjo ieškojau ilgai. Džiaugiuosi radęs Kanados dainininką Bodhi Jones, kuris yra žinomas savo šalyje bei turi keletą tarptautinį hitų, bet svarbiausia – yra tikras profesionalas. Niekada nedarau kompromisų su kokybe ir nesivaikau greitos sėkmės. Kartu nuolat ieškau talentingų lietuvių atlikėjų, kurie norėtų išbandyti save. Norėčiau būti vienas iš pirmų lietuvių, kuris lygiaverčiai konkuruotų pasaulinėje muzikos rinkoje, ir kartu parodyti, ką gali lietuviai ne tik krepšinyje, bet ir muzikoje“, – šypsosi Deividas.
Jis džiaugiasi, kad nors gyvenimą pakeitė kardinaliai, artimieji palaiko ir toliau: „Jie palaiko ir skatina mane daryti tai, ką galiu geriausia, – jie jau senai suprato, kad į tradicinius rėmus aš niekaip netelpu. Jie yra geriausi mano kritikai ir skatintojai. Iš tiesų dirbau tyliai, nes tikiu, kad darbai turi kalbėti už save. Draugai krepšininkai, pamatę mano dainą, pasveikino su naujos karjeros pradžia, ir palinkėjo sėkmės – daugelis nežinojo, kur pastaraisiais metai buvau dingęs.“
Ir vis dėlto, kas lengviau – varžytis krepšinio aikštelėje ar kurti muziką? „Vienareikšmiško atsakymo nėra – krepšinyje fiziškai yra sunkiau, tačiau visos taisyklės yra aiškios. Muzikos prodiusavimas – tai daugiau žaidimas be taisyklių: turi sukurti tai, kas pavergtų klausytojų širdį, be jokių rėmų ir ribų“, – pokalbį baigia D.Nazarovas.
