„Lietuva prieš Vovką“ – taip pavadinta byla, atsakiusi į klausimą: ar lengva būti teisėju? Aktoriaus Mindaugo Papinigio įkūnytas Vovkos personažas puikiai atliko viešosios tvarkos pažeidėjo, plėšiko vaidmenį.
Atvykęs į teismo posėdžių salę kaltinamasis Vovka žėrė komplimentus teisėjai ir jos kėdei, nuolat ne laiku įsiterpdavo į proceso eigą.
Teismo posėdyje dalyvauti buvo pakviesti teisės studentai. Visiems jiems buvo paskirstyti proceso dalyvių vaidmenys: teisėjo, prokurorės, advokato, nukentėjusiųjų, liudytojų. Atvykęs į teismo posėdžių salę kaltinamasis Vovka žėrė komplimentus teisėjai ir jos kėdei, nuolat ne laiku įsiterpdavo į proceso eigą.
„Aš nekaltas. Tai absurdas. Negaiškime vienas kito laiko. Bet kokia jūs daili, teisėja. Ir jūsų kėdė. Pati gražiausia čia“, – šypsojosi Vovka.
Prokurorė paviešino kaltinamąjį aktą: Vladimiras Akulovas kaltinamas tuo, kad praėjusių metų gruodžio 15 d. 23.20 val. įvykdė apiplėšimą Kauno Islandijos plente veikiančiame prekybos centre. Tai yra, susimušė su apsaugininku, pagrasino jį sušerti rykliams, surišo vyrą virve, išsimaudė dekoratyviniame akvariume ir pavogė karibų jūros ryklį, kurį vėliau paleido į Nemuną. Už tokią nusikalstamą veiką prokurorė siūlė apriboti kaltinamojo laisvę trims metams.
„Taip gražiai atrodot, gerbiama teisėja. Nėra jokio pagrindo manęs čia laikyti. Tą dieną atsimenu kaip per rūką. Su bičiuliais bute pramogavome: sprendėme kryžiažodžius, žaidėme protmūšį. Kai staiga pastebėjome, kad pritrūkome gaiviųjų gėrimų. Išvykau autobusu į minėtą prekybos centrą. Ten sutikau apsaugininką. Su kuriuo iš pradžių buvome nepažįstami, bet po to greitai susipažinome.
Puolėme abu gelbėti ryklį. Nuo piktavalių, kurie jį įkalino akvariume. Tarp mūsų susitarimas buvo bendras, bet slaptas. Kad jo neišmestų iš darbo, apsimetėm, kad jis bando mane sustabdyti, veikiu vienas“, – parodymus teisme davė kaltinamasis Vovka.
„Kodėl apsaugininkas iškvietė policiją, jei mes buvote su juo susitarę? Kaip ir minėjau, norėjome, jog viskas atrodytų tikra. Logiška? Logiška“, – teismą tikino V.Akulovas, pabrėžęs, jog rankose laikė šokoladinį ginklą ir niekas tą vakarą nenukentėjo.
„Išėjome iš kino filmo peržiūros ir išgirdome, kaip kažkas šaukia „sušersiu rykliams“. Matėme su vaikinu, kaip du asmenys konfliktuoja. Kaltinamojo rankose buvo ginklas. Labai išsigandome“, – tikino liudytoja.
„Jeigu reikia, aš kaip tas ryklys galiu kalėti. Man dėl gamtos nieko negaila. Baisūs tie, kurie savinasi tą gamtą ir ją vadina turtu“, – baigiamųjų kalbų metu teisinosi su teisėja koketuoti taip ir nenustojęs Vovka.
Nukentėjusieji, prekybos centro pagrindiniai akcininkai, prašė priteisti iš kaltinamojo 100 tūkst. eurų turtinę ir tokią pat moralinę žalą, – ryklys juk brangus egzotinis gyvūnas, itin mėgiamas prekybos centro lankytojų.
Vovkos advokatas tikino, jog jo ginamasis neturėjo jokio savanaudiško tikslo praturtėti, tad nėra plėšimo sudėties: „Gyvūnai irgi turi jausmus. Mano ginamasis išgirdo ryklės šauksmą. Plėšimo objektas pats norėjo būti išlaisvintas. Jis jos nepasiliko, paleido į laisvę“.
„Jeigu reikia, aš kaip tas ryklys galiu kalėti. Man dėl gamtos nieko negaila. Baisūs tie, kurie savinasi tą gamtą ir ją vadina turtu. Paleidžiama ryklė žadėjo sugrįžti“, – baigiamųjų kalbų metu teisinosi su teisėja koketuoti taip ir nenustojęs Vovka.
Nors tai inscenizacija, kuriozinių istorijų netrūksta ir realiose teismų posėdžiuose, o einant kai kurių nusikaltėlių pėdsakais, atgaminamais duodant jiems parodymus teisminio proceso metu, gali pasijusti kaip tikrame kino filme.
„Kilo klausimas, ar kaltinamasis suvokė savo veiksmus, ar nereikėjo skirti psichiatrinės ekspertizės ir gydymo ligoninėje, nes jis atrodė labai atsipalaidavęs proceso metu. Lyg tai jam būtų eilinis nuotykis.
Koks būtų nuosprendis? Paaiškėtų po ekspertizės. Tiktų viešieji darbai, nes kaltinamasis labai jau myli gamtą. Galėtų valyti akvariumą ar dalyvauti talkose. Tačiau už ryklį reikėtų susimokėti“, – inscenizuotą teismo procesą įvertino Kauno apygardos teismo teisėja Giedrė Jakštienė.
Paklausta, ar panašių kuriozinių bylų yra turėjusi savo praktikoje, teisėja patikino dirbanti civilinėse bylose. Kartą jos posėdžių salėje skyrėsi kaimo pora. Vyras skirtis nenorėjo ir viešai pareiškė, jog žmona laužo teismui duotą priesaiką, nes tikina, jog jie neveda bendro ūkio.
„Vyras tikino: „Mieloji, kodėl tu meluoji teismui. Juk šiąnakt mes mylėjomės“. Žmona susigėdo. Jie taip ir neišsiskyrė. Kaimo žmonėms labai svarbi priesaika. Būna, kad teismo posėdžių salėse aukų artimieji alpsta, ar kad susimuša proceso dalyviai. Negali leistis į emocijas, negali ir reaguoti į tokias kaip Vovkos provokacijas. Jei nereaguoji, kaltinamiesiems atsibosta pertraukinėti procesą“, – tikino G.Jakštienė.
Po inscenizacijos Mindaugas Papinigis prisipažino, pats niekad nedalyvavęs realiame teismo procese.
Duris ketvirtadienį visuomenei atvėrusiame Kauno apygardos teisme vyko renginys „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“.
Jo metu ne tik buvo galima dalyvauti tikroje teismo posėdžio inscenizacijoje, bet ir pasiklausyti diskusijos su Richardu Jonaičiu, Alfredo Bumblausko, psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio paskaitų, kurių metu bandyta pažvelgti giliau į konflikto priežastis, atvedančias nusikaltėlius iki teismo salės.
Renginio dalyviams surengta ekskursija po Kauno apygardos teismą, savo žinias išmėginti jie galėjo protmūšyje. Sudaryta galimybė pasimatuoti teisėjo mantiją, pasivaikščioti po virtualią teismo posėdžio salę.
