25 metų J.Avdejeva tapo šeštąja Rusijos piliete, laimėjusia šį konkursą, vykstantį kas penkerius metus ir pavadinta XIX amžiuje kūrusio genialaus pianino virtuozo F.Chopino, kuris gimė Lenkijos kaime Želiazova Volioje netoli Varšuvos, o vėliau gyveno Prancūzijoje, vardu.
„Esu labai nustebinta, tačiau šis netikėtumas labai malonus. Noriu padėkoti visiems klausytojams Varšuvoje, kurie buvo išties nuostabūs“, – J.Avdejeva sakė žurnalistams Lenkijos nacionalinėje filharmonijoje Varšuvoje, kai buvo paskelbta jos pergalė.
Pianistei įteiktas aukso medalis ir 30 tūkst. eurų (103,6 tūkst. litų) čekis. Jai taip pat suteikta garbė pasirodyti Niujorko filharmonijoje ir koncertuti pritariant Japonijos NHK simfoniniam orkestrui Tokijuje.
Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis 20 metų pianistas Lukas Geniušas bei austras Ingolfas Wunderis (Ingolfas Vunderis) didžiajame Chopino konkurso finale pasidalijo antrąją vietą ir 25 tūkst. eurų premiją.
Trečiosios vietos laureatu tapo rusas Danijilas Trifonovas, ketvirtoji atiteko bulgarui Eugenijui Božanovui, o penktas liko prancūzas Francois Dumont'as. Šeštosios vietos vertinimo komisija nusprendė neskirti.
Sutiko ovacijomis
J.Avdejevos antradienio vakarą išraiškingai ir brandžiai paskambintą F.Chopino Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr.1 atsistoję klausytojai palydėjo gausiomis ovacijomis.
Jaunoji pianistė mokėsi Maskvoje, o nuo 2006 metų dirba rusų profesoriaus Konstantino Ščerbakovo asistente Šveicarijoje veikiančioje Ciuricho teatro aukštojoje muzikos mokykloje.
1985 metų liepos 3 dieną Rusijos sostinėje gimusi J.Avdejeva taip pat studijavo Ciuricho aukštojoje meno mokykloje ir Italijos tarptautinėje akademijoje „Lago di Como“. 2006 metais ji užėmė antrą vietą Ženevos tarptautiniame muzikos konkurse.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ išreiškė abejonių dėl vertinimo komisijos sprendimo ir teigė, kad J.Avdejeva nenusipelnė konkurso nugalėtojos vardo. Tuo tarpu dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė, kad po finalinio koncerto konkurso nugalėtojais buvo įvardijami lietuvis ir austras.
Šiemetinio konkurso finale grojo net penki Rusijos atstovai, du prancūzai, austras, bulgaras ir lenkas.
„Šis konkursas labai įdomus. Stiliai buvo įvairūs – kai kurie dalyviai skambino Chopiną labai lyriškai ir melancholiškai“, – sakė žiuri pirmininkas profesorius Andrzejus Jasinskis.
16-asis Chopino pianistų konkursas sulaukė itin didelio dėmesio, nes sutapo su kompozitoriaus 200–osiomis gimimo metinėmis. F.Chopinas gimė lenkės ir prancūzo šeimoje kaime netoli Varšuvos 1810 metais.
Šis konkursas pirmą kartą buvo surengtas 1927 metais ir nuo to laiko rengiamas kas penkerius metus, išskyrus pertrauką per Antrąjį pasaulinį karą.
Tarp ankstesnių jo nugalėtojų buvo italas Maurizio Pollini (1960), argentinietė Marta Argerich (1965), Honkongo pianistas Yundi Li (2000), taip pat lenkai Krystianas Zimermanas (1975) ir Rafalas Blechaczas (2005).
Nepateko Azijos pianistai
Ketvirtadienio vakarą Varšuvos Didžiojo teatro ir nacionalinės operos Stanislawo Moniuszkos salėje įvyks laureatų apdovanojimas ir koncertas.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Šių metų F.Chopino konkurse dalyviai buvo atrinkti iš 81 dalyvio po preliminarių perklausų pavasarį. Tarp jų daugiausia – net 16 atstovavo Japonijai, o dar 13 – Kinijai, Taivanui ir Honkongui. Šis faktas pabrėžė didėjantį susidomėjimą Vakarų šalių klasikine muzika Tolimuosiuose Rytuose.
Tačiau tarp dešimties finalininkų, kurie šią savaitę 13 narių žiuri koncertavo Nacionalinėje filharmonijoje Varšuvoje, Azijos pianistų nebuvo.
Bet ši nesėkmė, regis, neaptemdė daugelio į Varšuva atvykusių svečių iš Japonijos, Pietų Korėjos ir Kinijos.
„Kai atvykau į Lenkiją, ateidavau čia (į filharmoniją) kasdien. Čia grojama itin aukštu lygiu“, – sakė skambinti pianinu mokanti japonė Misato Ota.
„Mes, japonai, mylime Chopiną dėl jo muzikos švelnumo ir mistinių savybių“, – pridūrė mokytoja. Ji taip pat palinkėjo šio konkurso nugalėtoju tapti lenkų finalistui Pawelui Wakarecy.
Romantizmo kunigaikštis
Tarp F.Chopino, kurį biografas Adamas Zamoyskis pavadino romantizmo kunigaikščiu, kūrinių esama tiek elegiškų sonatų, tiek energingų mazurkų, atspindinčių liaudies šokių melodijas.
Kompozitorius pirmuosius 20 gyvenimo metų praleido Lenkijoje, o 1830 metų lapkritį išvyko į užsienį, prieš pat prasidedant dideliam sukilimui prieš carinę Rusiją. F.Chopinas vėliau beveik visą laiką gyveno Paryžiuje, tačiau išliko karštas Lenkijos patriotas, o jo kūryba persmelkta tėvynės ilgesio.
Tuo metu Lenkija buvo padalyta tarp Rusijos, Austrijos–Vengrijos ir Prūsijos.
F.Chopinas iš Lenkijos pirmiausiai išvyko į Vieną, o vėliau apsigyveno Paryžiuje. Jis mirė Prancūzijos sostinėje 1849 metų spalio 17 dieną, kaip manoma, nuo tuberkuliozes, būdamas vos 39 metų.
Gyvendamas užsienyje jis draugavo su savo amžininkais kompozitoriais Franzu Lisztu ir Hectoru Berliozu, taip pat tapytoju Eugene'u Delacroix. F.Chopinas taip pat buvo užmezgęs audringą romaną su rašytoja George Sand.
