Žinoma, daugeliui rūkančių žmonių šis įprotis išties labai malonus: pagerina nuotaiką, trumpam laikui pakelia darbingumą, trumpam suteikia daugiau energijos ir žvalumo. Dauguma šio įpročio pančiojamų vyrų ir moterų nekreipia dėmesio į nuolatinius gydytojų perspėjimus (nors kiekvienas žino apie daugybę ligų, susijusių su rūkymu), blogą burnos ir kūno kvapą, pageltusius ar sugedusius dantis (rūkoriai 3 kartus dažniau kenčia nuo dantų ėduonies), anksti atsirandančias veido raukšles, pablogėjusią savijautą ir prastą ištvermę, nuolatinį kosulį, krenkštimą ir skrepliavimą. Gyvename 21 amžiuje, turime visišką teisę pasirinkti.
Tabako dūmuose yra virš 4000 nuodingų ir vėžį sukeliančių medžiagų.
Nesinorėtų kritiškai atsiliepti apie rūkančiuosius, tačiau norėčiau pasidalyti keliais palyginimais ir patebėjimais apie šį įprotį. Pirmasis palyginimas, kurį turbūt visi girdėjome nuo paauglystės laikų: rūkyti pačiam ar bučiuotis su neseniai rūkiusiu žmogumi prilygsta laižyti peleninę. Šlykštu, bet tiesa.
Tabako dūmuose yra virš 4000 nuodingų ir vėžį sukeliančių medžiagų. Norėčiau paminėti tik kelias jų, ir kur dar jos randamos ar naudojamos.
• Nikotinas – nuodas, sukeliantis širdies aritmiją. Apsinuodijimas šia medžiaga gali būti mirtinas;
• Arsenas – sudėtinė žiurkių nuodų dalis;
• Amoniakas dar naudojamas žemės ūkyje, buitinės chemijos pramonėje, langų valiklių ir grindų šveitiklių gamyboje;
• Kadmis naudojamas gaminant baterijas;
• Formaldehidas naudojamas lavoninėse, konservuoti mirusių kūnus;
• Butanas – dujos, suskystintoje formoje pasitelkiamas žiebtuvėliams užpildyti;
• Cianidas ir anglies viendeginis (smalkės) plačiai naudotos vokiečių koncentracijos stovyklų dujų kamerose. Dar aptinkamos automobilių išmetamose dujose.
Tad skanaus dūmo, kitą kartą prisidegus cigaretę!
