Vyro karjeroje ir asmeniniame gyvenime buvo visko – aukštos pareigos tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, santuoka su garsia moterimi, išmėginimai valdžia, interesais ar pinigais.
D.Budrys atviras – dabar jis mėgaujasi kitais dalykais – rūpesčiu žeme, dūmais kvepiančia modernia pirtimi, nedideliu SPA su nakvynės nameliu, skirtu ramybės ir tikrų potyrių ištroškusiems svečiams, artimiausiųjų dėmesiu, žaidimais su vasarį pirmąjį gimtadienį švęsiančiu sūneliu Aleksu.
Augęs Klaipėdoje, Žemaičių gatvėje, nuosavame senelių statytame name, kur vanduo buvo tik šaltas, o tualetas lauke, D.Budrys prisimena, kaip šeštadieniais visi su šeima eidavo į viešą pirtį ne vien nusiprausti, bet ir pabendrauti su kaimynais.
„Iš ten, matyt, meilės jai šaknys“, – su šypsena Žmonės.lt sako pašnekovas.
Pats pirties tradicijomis jis aktyviai domėtis pradėjo prieš daugiau nei penkerius metus. Itin daug žinių D.Budrys įgijo Lietuvos pirties akademijos kursuose, o vėliau – bendraudamas su geriausiais šio amato meistrais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje.
„Kodėl įsikūriau Jokūbave? Toli nuo sostinės, kitų didmiesčių? Pirmiausia čia, Kretingos rajone, prosenelių žemėje kilo mintis statyti pirtį. Rūpintis statybomis gyvenant Vilniuje buvo gana sudėtinga – na, kas su tuo susidūręs, mane supras. Be to, nuo Jokūbavo iki darbo Rygoje buvo toks pats atstumas kaip keliaujant iš sostinės. Darbų procesas užtruko, tad turėjau laiko pamilti šią pamiškę ir nusprendžiau įsikurti erdviau bei greta gamtos“, – pasakoja D.Budrys.
Pašnekovas įsitikinęs – taip turbūt turėjo nutikti, nes svarbias pareigas reikšmingose institucijose pakeitė noras daryti tai, kas suteikia ramybę, laimę ir pilnatvę.
Po truputį greta pirties iškilo dar keli pastatai – svečių namelis ir, žinoma, šeimininkų namas. Jaukų kompleksą šeimyna pavadino „Pamiškė Boutique SPA“.
„Priimti lankytojus mums patinka. Dalintis tuo, ką žinai, suteikti žmonėms džiaugsmą ir poilsį. Kai kurie atvyksta tik į pirtį, pasilepinti kubilu, o yra ir liekančiųjų nakvoti“, – sako žinomumo praeityje nestokojęs vyras.
Kartu su juo į Jokūbavą gyventi persikėlė ir mylimoji Jolita. Prie sostinės šurmulio pripratusiai merginai nebuvo paprasta priimti sprendimą atsisakyti visų miesto privalumų bei apsigyventi atokiame kaimelyje. Tačiau noras būti su mylimu vyru tapo viską lemiančiu faktoriumi.
„Viskas prasidėjo nuo didelio Dainiaus užsidegimo turėti savo pirtį ir noro dalintis žiniomis, kas yra sveika lietuviška pirtis. Po truputį viskas virto šeimos verslu. Turime daug idėjų, susijusių su mūsų dabartiniu pragyvenimo šaltiniu. Planuose yra elektroninė parduotuvė, žolelių auginimas, edukacijos, mokymai“, – pasakoja J.Budrienė.
Savuosius darbus Budriai kol kas koreguoja ne tik pagal savo, bet ir pagal mažojo Alekso norus. Linksmas ir draugiškas sūnelis iš tėvelių reikalauja nemažai dėmesio bei rūpesčio. Neretai anūkėlį pagloboja ir kaimynystėje gyvenanti močiutė.
„Šis gyvenimo etapas mums duoda daug – naujų patirčių, atradimų, iššūkių, tikslų. Kartais mes bijome keisti savo kasdienybę, nes nežinome, kas bus „už posūkio“. Tačiau dažnai vėliau suprantame, kad be reikalo per ilgai delsėme ir baiminomės. Pokyčiai įkvepia vidinei pažangai“, – įsitikinęs D.Budrys.
