Antano Boso galvoje jau kurį laiką sukosi mintis, jog pajūryje galėtų išaugti viešbutis. Pirmąkart apie tai išgirdusi, Daina suplojo rankomis: „Aš galėsiu tau padėti!“ „Prieš ką nors žadėdama kitą kartą gerai pagalvosiu“, – juokiasi ji šiandien, visa galva pasinėrusi į naująjį projektą. „Dabar man nuolat tenka bendrauti su tiekėjais, statybininkais, pardavėjais, potencialiais klientais. Jie mane čia mato kasdien, ir tikrai ne su Juozo Statkevičiaus suknele... Nuosavame versle termino „čia ne mano pareigos“ tiesiog nėra. Privalai išmanyti viską – jei reikia, ir šluotą į rankas paimti“, – rūpesčiais dalijasi Daina. „Šiandien ir pati dar neturiu atsakymo, kam man to reikėjo, tik žinau, kad nieko neveikti esu per jauna.“
Daugiau – žurnale „Žmonės“
