Tačiau tiek bičiuliai, tiek gerbėjai sportininkams spaudė ranką – už drąsą, už šmaikštų požiūrį ir subtilų humoro jausmą.
A.Juknevičius juokėsi – tiek laiškų ir žinučių jis jau seniai nebuvo gavęs. Esą vaizdo klipą visi labai giria, jie su Dariumi nesulaukė nė vieno neigiamo pasisakymo. „Komentarai liejasi ir feisbuke, daug palaikančių. Matyt, neperžengėme ribų, nepadarėme nieko kvailo“, – 15min sakė lenktynininkas.
15min nusprendė pasidomėti pačiu filmavimu. Apie tai, kas liko už kadro, kodėl lenktynininkai apskritai filmavosi tokiam vaizdo klipui ir kodėl nuogi, pasakoja A.Juknevičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vaizdo įraše užfiksuoti nuogi Dakaro rekordininkai – Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis
Dakaro pankai. Taip save ir kolegą D.Vaičiulį vadina lenktynininkas. Tiesos tame yra, vien šis jų filmavimasis – ilgam įsiminsianti patirtis, apie kurią kalbėdamas ir pats A.Juknevičius šypsosi. „Crazy, crazy“, – sako.
Tokiai avantiūrai veikiausiai ryžtųsi ne kiekvienas. Ir tai, kad lenktynininkai nusifilmavo nuogi – net ne svarbiausia, vien nuvažiavimas iki filmavimo aikštelės jiems buvo tikras nuotykis.
Kazachstano dykynėje lietuviai atsidūrė neplanuotai, tai buvo spontaniškas sprendimas, kai praėjusių metų vasarą, po čia pasibaigusio „FIA“ pasaulio „Cross-Country“ ralio čempionato, renginį filmavusi Kazachstano prodiuserinė kompanija vyrams pasiūlė smagią idėją – kartu nufilmuoti įvaizdinį vaizdo klipą, kuris pristatytų ekipažą.
Šis darbas turėjo būti naudingas abiem pusėms – A.Juknevičius ir D.Vaičiulis galės džiaugtis turėdami originalų, profesionaliai padarytą filmuką, o „Photosafari KZ“ šį darbą galės įsitraukti į kūrinių pavyzdžių aplanką. Kitaip tariant – visiems gerai, visi laimingi ir patenkinti.
Apie tai, kad pasibaigus čempionatui laisvą dieną prieš skrydį namo lietuviai leis ne ištiesę kojas poilsiaudami ar lankydami vietos grožybes, o keliaus į beveik už 400 kilometrų nuo finišo taško nutolusią vietą, sužinojo tik ypatingos dienos išvakarėse. Nors ką ten išvakarėse – kaip sako pats A.Juknevičius, po čempionato vykusioje šventėje.
„Jie į mus atkreipė dėmesį, sako, jūs visuomet gerai nusiteikę, visuomet pozityvūs, su šypsena, visuomet smagiai šnekate. Susibičiuliavome ir paskutinę minutę sulaukėme pasiūlymo, sako – žinom gražią vietą, jei rasit vieną dieną filmavimui, važiuojam. Jiems patiems buvo įdomus šis projektas, o patikino, kad ir mes iš to išlošim, todėl pagalvojom – kodėl gi ne?“ – 15min pasakojo A.Juknevičius.
Tuomet pamiegoję vos kelias valandas jie sėdo į savo oranžinį „Toyota Hilux Overdrive“ ir kartu su gausia komanda per šalies stepes išvyko ieškoti ypatingos vietos filmavimui.
„Išvažiavome 5 ryto, nors atsigulėm apie 2–3 val. nakties, kai kurie nelabai ir miegoję. Sukorėme beveik 400 kilometrų, nuvykome į tokią vietą, kuri buvo toli toli nuo civilizacijos. Ten net sunku ir privažiuoti – galiausiai dingsta kelias, prasideda šunkeliai. Ypač nežinant net sunku rasti tą vietą, ten šiaip paprastai nepateksi“, – kalbėjo lenktynininkas.
Ir nors vien kelionei komandai prireikė maždaug 5 valandų, dar kelias jų teko užtrukti dėl nenumatytų trukdžių – viename iš sunkiai pravažiuojamų kelių užsėdo jų sunkvežimis. „Žemės paviršius atrodė kietas, buvo susidariusi pluta, tačiau ji pralūžo ir pakibome. Reikėjo pusantros valandos, kol pagaliau jį ištraukėme. Ir visus daiktus iš jo iškrovėme, ir ratus, viską. Tuomet iškasėme ratus priekyje, uždėjom kopėčias ir dar trys visureigiai su virve traukė – labai įdomiai vaizdas atrodė“, – šiandien su šypsena praėjusios vasaros nuotykį prisiminė sportininkas.
Pasak jo, ši sunkvežimio gelbėjimo operacija buvo anaiptol ne iš lengvųjų, tačiau laukti pagalbos iš išorės nebuvo nei laiko, nei galimybių – pagalbos ir pastiprinimo iškvietimas, gal net prašymas atgabenti kraną būtų procesą prailginęs iki kelių dienų. O laukti nebuvo kada – jau kitą dieną lietuviai turėjo susipakuoti lagaminus ir išskristi.
Pasak A.Juknevičiaus, „Photosafari KZ“ komandą sudarė 8 žmonės, čia jie gausiai atsigabeno įrangos – daugybę kamerų, dronus.
„Tik vienas atstovas iš komandos jau buvo buvęs ten, kiti šią vietą tik žinojo. Norint čia apsilankyti, mažų mažiausiai reikia turėti 4x4 automobilį, daug degalų, dar daugiau vandens, reikia turėti daug laisvų dienų ir būti pakankamai ekstremaliu. Kitaip tariant, vykdamas čia, turi apsirūpinti viskuo, čia aplink nieko nėra, tik uolos ir dykuma, paprastų turistų čia niekas neveža“, – kalbėjo jis.
Nepaisant to, sukarti nemažą kilometražą – verta, A.Juknevičius neslepia, kad gamta jį sužavėjo, įspūdį paliko ir saulės išdegintas dykas laukas, ir neva vargonus primenančios uolos. „Jos kaip kokios katedros sienos“, – vaizdžiai pasakojo lenktynininkas.
Nors ne viskas čia piešta vien gražiomis spalvomis – grupei vyrų teko iškęsti sunkiai pakeliamą karštį, kuris tuomet pavėsyje siekė apie 50 laipsnių. O turint omenyje tai, kad pačius filmavimo darbus komanda pradėjo po vidudienio... kaista net pirštai rašant šį tekstą.
„Karštis buvo nežmoniškas, o kiek mes vandens išgėrėm! Nudegėme visi, bet Kazachstane kitaip sunku ir tikėtis...“ – prisiminė pašnekovas.
O dar nuogiems teko po tą dykumą lakstyti!
Tiesa, apie vaizdo klipo scenarijų A.Juknevičius ir D.Vaičiulis sužinojo tik nuvykę ten. Derantis dėl bendro projekto pati kompanija neturėjo iki galo suformuotos vizijos. Tačiau patikino, kad jie – kūrybingi ir ką nors sugalvos.
„Važiuodami į dykumą nežinojom, ko tikėtis. Galvojom, bus gražu, bus gražūs vaizdai, o mes lakstysim su mašina. Koks bus siužetas mums pasakė tuomet, kai jau buvome vietoje. Sako, įsivaizduokit – dykuma, plieskia saulė, eina du nuogi vyrukai ir staiga randa batą, kitą, pirštines, kombinezoną, šalmą... galiausiai automobilį.
Esu menininkas, baigęs Vilniaus dailės akademiją, todėl pagalvojau – juk fun! Nematau jokių bėdų. Į režisūrą nesikišome, tai buvo jų idėja. Jie profesionalai, jauni, kūrybingi, o mums patiko. Pradžioje pasijuokėme, bet pasitikėjome“, – linksmai pasakojo A.Juknevičius.
Pašnekovas sako, kad baimės filmuotis nuogiems nebuvo, tačiau komandai jie iškėlė kelias sąlygas: pasižadėjimą, kad į filmą nepatekę kadrai niekur kitur nebus paviešinti, taip pat – kad galutinis produktas turės būti suderintas su jais pačiai, o galiausiai teisės į filmą vienodai priklausys tiek jo kūrėjams, tiek lietuvių komandai.
„Aš pats visą gyvenimą nudistas, su šeima vaikštom tik į nudistų pliažą, todėl tame nieko baisaus nematau. Nors, žinoma, pagalvojome apie viską – juk jie mus nuogus su dronais, su rankinėmis kameromis prifilmavo, turi daug profesionalia technika darytos medžiagos. Juokėmės su Dariumi, sakom turėsit mūsų nuogų čia. Tačiau susitarėm ir tikimės, kad žodžio visi laikysis“, – pasakojo A.Juknevičius.
Šiandien tiek jis, tiek kolega sako rezultatu likę labai patenkinti, o ir abu džiūgauja, kad spontaniškas sprendimas paskutinę ir laisvą dieną Kazachstane praleisti neįprastai pasitvirtino – vaizdo klipas jiems labai patiko.
„Jis tikrai labai smagus, o ir ta diena buvo labai smagi, jautėmės superžvaigždės. Nors žinau, kad filmas būtų dar geresnis, jei filmavimui būtume skyrę ne vieną, o porą dienų, būtų daugiau laiko sudėlioti visą siužetą, filmavimą.
Tačiau turint omenyje, per kokį trumpą laiką viskas buvo padaryta – nereikia vyti Dievo į medį. Čia fantastika, viskas su jaunatvišku energiniu užtaisu – atvarėm, padarėm, niekam neatsibodo, visi laimingi ir išsiskirstėm“, – pasakojo A.Juknevičius.
Pasak jo, atsiliepimai apie vaizdo klipą kol kas vien teigiami, nors bičiuliai turėjo pastabų dėl pikseliais pridengtų užpakalių – neva reikėjo arba nedengti arba visai jų nerodyti. Tačiau visa tai – smulkmenos. „Suprantu, kad kažkam galėjo ir nepatikti, tačiau mes gerbiame bet kokią nuomonę. Buvo pageidavimų, kad filmo gale kamerą, kai rodomos kojos, buvo galima aukščiau pakelti – kad būtų aišku, kad čia yra ir mergina“, – svarstė jis.
Vienomis įsimintiniausių akimirkų tapo ir pats pasivažinėjimas „Toyota Hilux Overdrive“. Nors A.Juknevičius juokiasi – šis įspūdis didesnis buvo ne jam, o filmavimo komandos nariams, kadangi jam teko po dykumą pavežioti ne vieną norintį. „O aš tai ką... smagiai palaksčiau“, – juokėsi.
Ilga diena baigėsi po vidurnakčio, kai komanda sugrįžo jau sutemus. Tačiau smagių prisiminimų visi parsivežė su kaupu. Ar dar kartą ką nors panašaus norėtųsi kartoti? A.Juknevičius neabejoja: „Žinoma! Labai smagi patirtis. O dabar mes turime gerą komandos reklamą, gal su ja bandysime net kokių reklaminių rolikų festivalyje kokį oskarą gaut.“
