A.Petraitis ir „Lietuvos draudime“ vadovaujamas pareigas užimanti Ž.Bagdonavičiūtė susituokti nusprendė po penkerių metų draugystės. Jųdviejų su Živile pažintis užsimezgė netikėtai. Aurelijus šmaikštauja, kad jei ne lemtinga trauma MTB dviračių maratonų taurės varžybose, šios santuokos, ko gero, net nebūtų.
„Susipažinome dviračių žygyje, po to sekė varžybos, kurios buvo nesėkmingos – griūdamas labai stipriai susitrenkiau. Tai mus iškart ir surišo, nes po tos nelaimės Živilė labai manimi rūpinosi“, – prisimena A.Petraitis.
Keliskart Dakaro ralyje dalyvavęs ir 2009 m. kartu su Antanu Juknevičiumi geriausią to meto rezultatą tarp lietuvių (25-tą vietą) pasiekęs A.Petraitis aistrą jaučia ir ledo rituliui. O ir Živilė yra ne ką mažesnė sporto entuziastė.
„Abu esame neramios sielos žmonės“, – juokiasi Aurelijus. Būtent todėl savo gyvenimo išrinktajai jis nusprendė pasipiršti Kopenhagoje vykusio Pasaulio ledo ritulio čempionate vienų rungtynių metu.
„Viskas buvo netikėta. Išlaikiau tą intrigą iki beveik pat galo. Nerimas neleido sėdėti ramiai atsipalaidavus rungtynėse, todėl pasipiršti nusprendžiau II kėlinio metu. Buvo smagu, sulaukėme daug palaikymo, ypač iš Kanados komandos sirgalių“, – prisimena A.Petraitis.
Vestuves Aurelijus ir Živilė iškėlė vos po kelių mėnesių nuo sužadėtuvių. Vedybų vieta, kaip ir per sužadėtuves, yra ypatinga. Mylimieji gyvena Vilniuje, tačiau amžiną meilę nusprendė prisiekti jųdviejų meilės mieste – Palangoje. Po vedybų Živilė pasirinko vyro pavardę ir tapo Petraite.
„Mes mylime savo pajūrį, mylime Nidą, Palangą. Daug laiko praleidžiame čia, todėl vestuves rengiame čia. Po ceremonijos aplankysime mylimas vieteles, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko –parką, klubą „Vandenis“, nuo vaikystės prisimenamą „Molinį ąsotį“ ir vietą, kurioje apsistojame, atvykę į Palangą“, – pasakojo A.Petraitis.
Marinistinis stilius atsispindės ir jųdviejų aprangoje. „Mylime jūrą, tai šiek tiek jūrine tema pasipuošime – mėlynai ir baltai. Viską rinkomės patys, esame paprasti žmonės“, – sakė A.Petraitis.
Aurelijus teigė, kad nenorėjo organizuoti didelės puotos – vestuvių šventėje dalyvaus artimiausi šeimos nariai ir draugai.
„Po piršlybų praėjo nedaug laiko, bet sprendimas buvo apgalvotas, apsvarstytas. Aš jau nebe jaunuolis, kad daryčiau kažkokius neapgalvotus žingsnius. Man tai yra svarbu ir nėra taip viskas paprasta. Todėl svarbiau yra simbolika, o ne vaišių gausa“, – įsitikinęs A.Petraitis.
Po vestuvių pora trauks prie Juodosios jūros, su kuria taip pat asocijuojasi gražiausi prisiminimai.
„Važiuosime į Batumį, Gruziją. Tai yra dar viena vieta, kurią mylime. O į tolimesnes keliones leisimės vėliau, jei pavyks sudalyvauti Dakaro ralyje“, – sakė Aurelijus.
Po devynerių metų pertraukos Aurelijus vėl žada dalyvauti Dakaro ralyje. Kitąmet vyksiančiose lenktynėse jis ketina važiuoti sunkvežimiu. „Nuo pat vaikystės domėjausi automobilių sportu, tekdavo stebėti ralio lenktynes. Taip ir susiklostė tas gyvenimas, tiesiog susidomėjau ir pradėjau sportuoti.“
„Jeigu pavyks susidėlioti finansinius reikalus, stengsimės sudalyvauti. Aišku, labai sudėtinga, per vėlai pradėjome ruoštis, kompanijos jau suplanavusios biudžetus, todėl labai sunku surinkti lėšas. Jei pavyks, džiaugsimės, jei nepavyks, ką darysi, ruošimės kitiems metams“, – pasakojo A.Petraitis.
Vestuvės, grįžimas į Dakaro ralį – Aurelijus džiaugiasi, kad jo gyvenimas kupinas naujų spalvų: „Permainos yra didžiulės. Dabar toks periodas, kai nėra ramybės, bet būtent dėl to reikia šypsotis“.
Žiūrėkite galeriją:
