Ponia Dalia, ką veikėte pastaruosius kelis mėnesius, kol nebuvo Seimo posėdžių?
Daug skaičiau, tačiau laiko kūrybai neatradau. Parašiau vos kelias dainas ir dėl to ant savęs labai pykstu. Yra paruošta knyga, kurią reikia atiduoti leisti, tačiau pastarasis periodas man buvo toks sunkus, kad nekilo rankos nieko imtis.
Greičiausiai sunkiausia surasti jėgų gyvenimui Jums buvo po dramatiškų skyrybų su buvusiu mylimuoju...
Žinoma. Širdyje buvo sumaištis ir šaltis. Ne taip jau lengva sulaukus mano metų atsigauti po tokių permainų asmeniniame gyvenime.
Dažnai meniškos prigimties žmones sunkios situacijos įkvepia kurti tikrus perlus. Kodėl Jūsų neapėmė kūrybinis įkvėpimas?
Tai buvo piktybinis poelgis, kuris mane labai sukrėtė. Jis išbraukė iš mano gyvenimo daug dienų, valandų, gražių minčių, praradau pasitikėjimą žmonėmis. Tas įsisenėjęs skaudulys vis dar gyvena manyje.
G. Skaraitienės nuotr./Dalia Teišerskytė |
Tai vis dar negalite atsigauti po skyrybų?
Dabar man lengviau nei prieš keletą mėnesių: ir kvėpuoju, ir stengiuosi džiaugtis gyvenimu. Laimė, turiu nuostabius vaikus, vaikaičius ir būrį draugų. Jie visi man neleidžia pasinerti į tas kvailas problemas. Esu be galo dėkinga, kad mano mylimiausi žmonės nė sekundei manęs nepaliko vienos. Tokią paramą vertinu kaip didžiausią gyvenimo turtą.
Sakykite, ar su buvusiu vyru Anatolijumi nutraukėte ryšius?
Visiškai. Net nemačiau jo daugiau nei metus. Nematau reikalo su juo bendrauti.
Pakalbėkime apie Jūsų jaunatvišką ir elegantišką išvaizdą. Nepaisant visų gyvenimo siųstų išbandymų, sugebate išlikti itin moteriška ir žavinga. Kaip Jums tai pavyksta?
Aš nieko specialiai nedarau. Matyt, tai lemia genai ir mano optimizmas. Mano mama iki pat senatvės neturėjo raukšlių, buvo gyvybinga ir jaunatviška. Taigi mano išvaizda – jos nuopelnas. Jei atvirai, aš tik prausiuosi ir maliavojuosi. Nieko daugiau nedarau, nors kartais ir erzina kokia gilesnė raukšlelė, tačiau labai greitai susigriebiu, kad ne tai yra gyvenimo esmė.
Maždaug prieš metus sulaukėte daug dėmesio, nes numetėte nemažai svorio. Ar vis dar džiaugiatės padailėjusiomis kūno linijomis?
Taip. Sunkiu savo gyvenimo laikotarpiu dėl patirto streso mažai valgiau, todėl susitraukė skrandis. Iki šiol esu sumažinusi maisto porcijas ir dėl to džiaugiuosi. Tačiau smarkiai neišgyvenčiau, jei vieną dieną svoris kiek padidėtų. Žmogaus sėkmę lemia ne jo svoris, o atlikti geri darbai ir švytėjimas (šypteli).
Pabaigoje noriu Jūsų paklausti, ar po visų skaudžių išgyvenimų ryžtumėtės dar kartą kurti naujus santykius?
Papasakosiu trumpą istoriją: mano bičiulės mama, kuriai 74 metai, praėjusią savaitę palaidojo savo draugą, kuriam buvo 82 metai. Jų draugystė buvo tokia graži, o meilė tokia gili, kad galima tik pavydėti. Labai klysta tos moterys, kurios per anksti save nurašo. Siela yra nemari ir jauna! Kad ir kiek turėtum metų, nori būti pastebėta, paglostyta. Galime maivytis, kiek norime, bet visi pritars, kad vienatvė yra skaudi ir nereikalinga. Todėl sau linkiu atrasti švarią meilę.