Lapkričio 27-ąją Lietuva neteko Dalios Teišerskytės. Kaip tik tądien ji būtų šventusi savo 79-ąjį gimtadienį.
Prieš kelerius metus D.Teišerskytė portalui 15min davė interviu apie savo naujuosius namus Panemunėje.
Tiesa, iš pradžių pasakoti apie juos Dalia varžėsi. Esą, žmonės į viską gali sureaguoti kaip į pagyras. „Ir taip ta Lietuva pavydi... Vieną kartą geru rakursu nufotografavau gražią sofutę ir atrodo, kad čia stebuklai“, – juokėsi moteris.
O iš tiesų čia nei stebuklai, nei ką – kaip vėliau paaiškino poetė, naujasis būstas iš jos pareikalavo daug darbo, tačiau galiausiai moteris galėjo džiaugtis tokiu jaukumu, kokio ir siekė, ir pagaliau sau leido pasimiršti apie neseniai prabėgusį skaudų etapą.
Po skyrybų teko atsisveikinti su namais
„Nei mintis šovė, nei ką, tiesiog įvyko skyrybos ir turto dalybos, vyras pardavė butą ir viskas, reikėjo vaduotis iš situacijos“, – apie tai, kaip teko krautis daiktus iš buvusių namų, pasakojo D.Teišerskytė.
Vaizdai iš D.Teišerskytės būsto Panemunėje – galerijoje:
Beje, tai, pasirodo, nesąs toks paprastas gyvenimo žingsnis. Daliai su savaisiais namais teko atsisveikinti net po 40-ies metų gyvenimo ten. Pakeisti aplinkos žurnalistė ypač nenorėjo.
„Atsisveikinimas nebuvo paprastas, kadangi ir šeima iširo, ir namų netekau, ir atsitiko daug kitų ne itin malonių dalykų.
Iš pradžių labai įnirtingai namų ieškojau Žaliakalnyje. Kadangi pati ten gyvenau, pačiame centre, labai prabangioje vietoje, prie Prisikėlimo bažnyčios ir Jablonskio mokyklos, tai buvo tobula. Butas smetoniškas, didelis, galvojau, iš Žaliakalnio tai nė krust...“ – tikino moteris.
Na, bet, kaip juokavo Dalia, gyvenime visada būna netikėtumų, ir jei nesi pats bjauriausias pasaulio žmogus, tai Dievulis kažką gražaus padovanoja.
„Tai vieną dieną Panemunėje gyvenanti mano labai artima draugė, tarsi sesuo, važiavo į turgų, klausėsi „Pūko radijo“ skelbimų, kas ką parduoda. Ji išgirdo, kad Panemunėje parduodama dalis namo su žeme. Ir viskas. O kaip tik tai buvo mano gimimo diena ir aš supratau, kad tai buvo Dievulio dovana“, – neeilinę istoriją pasakojo poetė ir visuomenės veikėja.
Visgi atskleisti, kiek nupirktoji namo dalis atsiėjo, moteris nesiryžo. Ji tik patikslino, jog kaina tikrai nebuvo didelė. Tiesa, didžiulę santaupų dalį ji sunaudojusi naujojo būsto remontui.
„Visus pinigus padėjau į pertvarką, kadangi namas senas, jame prieš tai gyveno du senukai... Žodžiu, aš viską iš naujo ten perstačiau, ten ir nuėjo pusė pinigų už butą“, – juokėsi D.Teišerskytė.
Atrasta ramybė gamtos prieglobstyje
Kaip pasakojo poetė, toks kapitalinis remontas truko tikrai netrumpai. Iš savo namų Žaliakalnyje ji išsikrausčiusi dar 2019 metų lapkritį, po to įsigijusi šį būstą, kurį teko remontuoti net 8 mėnesius. Dėl to laikinai jai teko pagyventi pas sūnų.
„Įsikėliau prieš 5 mėnesius. Atsimenu, mano avansas už šią namo dalį jau buvo sumokėtas, o buvęs vyras vis dar svarstė, kam parduoti praeitą būstą, kaip tai padaryti pelningiau. Tai penkis mėnesius buvau nerami, o po to viskas išsisprendė“, – 2020-aisiais pasakojo Dalia.
Visgi jai absoliučiai nebuvo gaila nei į butą sudėto laiko, nei pinigų. Moteris galėjo džiaugtis darbo vaisiais gamtos prieglobstyje.
„Dabar esu labai laiminga. Pagal savo galimybes ir norus stengiausi padaryti taip, kad kiekvieną vakarą neverkčiau dėl to, ką praradau“, – sakė moteris ir pridūrė, kad tokių jausmų nebeišgyvena.
Čia pat ji sutiko papasakoti, kokia aplinka ją supa. „Prieš tai aplink mano namus nebuvo jokios gamtos, tiesiog buvo labai gražus butas, o dabar tuoj jums papasakosiu, ką turiu. Turiu dvi obelis, dvi vyšnias, du abrikosus, kokių 50 metų senumo graikinį riešutmedį, vynuogę, aviečių – visa tai yra palikimas.
O aš pati prisisodinau gėlių, krūmų, daržovių, turiu šiltnamį su pomidorais ir paprikomis. Žodžiu, išsidirbinėju. Kadangi reikia važiuoti dirbti tik trečiadieniais, tai galiu sau leisti žaisti tokius žaidimus“, – juokėsi visuomenės veikėja.
2020-aisias duodama interviu ji neslėpė, kad namo gražinimo darbai dar nebaigti, kad visas laisvalaikis tebeskiriamas namų priežiūrai. Dėl to Dalia sulaukdavo komentarų ir iš aplinkinių.
„Vos prieš jūsų skambutį išvažiavo Gediminas Juodeika su mama. Sakė: teta Dalia, per tris mėnesius kokie pokyčiai... O aš čia išsidirbinėju, kaimynai stebisi, kad tokia poniutė aria žemę. Bet jau nustojo stebėtis, nes reiškinys vis dažnesnis. Žodžiu, žinokite, aš dabar kaifuoju“, – juokėsi D.Teišerskytė.
Žurnalistė prisiminė, kad iš pradžių į naująjį jos būstą sūnus žiūrėjęs kritiškai. Sakęs, kad mama tokio reiklaus namuko nepaneš, jame bene viską reikia pertvarkyti.
„Pasakiau, kad aš noriu, nes čia yra penki arai žemės, o mano sodyba yra irgi paduota parduoti. Ten esu pripratusi leisti vasaras ir dirbti... Be žemės man būtų šakės“, – sakė Dalia.
Visgi įsikūrus naujuose namuose, vaikai pas mamą apsilankydavo. Ir sodo gėrybių paragaudavo. „Vakar atvažiavo vaikai, nuskynė vyšnias, šiandien pusę dienos viriau vyšnių uogienę... Niekas nevalgo, po to aš turiu ieškoti, kam jas išdovanoti, bet pats darbas yra milžiniškas kaifas“, – juokėsi Dalia.
Sodas neabejotinai įsirašė į D.Teišerskytės stiprybės šaltinių sąrašą, kuriame, kaip moteris sakė, yra ir jos vaikai, ir draugės, ir feisbuko bičiuliai, ypač palaikę moters sprendimą persikelti į Panemunę.
Poetė pasakojo, kad Panemunėje kaimynai visada sveikinasi, išėjęs į lauką gali įkvėpti medžių kvapų, ne tik miesto dulkių, pasidžiaugti n-tuoju pomidorų vazonėliu.
„Pasirodo, gyvenimas verda ne tik Žaliakalnyje“, – juokėsi D.Teišerskytė.
