Teatro ilgesys bei įspūdingas sugrįžimas
Per pastaruosius metus Šarūnas didžiąją dalį darbų atliko televizijos ekranuose – vaidino serialuose, filmuose, parodijų laidose. Tačiau nuolat ieškojo ir teatro. Rašymas, režisūra buvo tai, kur aktorius galėjo atsiskleisti. Tad prieš pat karantiną gimė spektaklio idėja.
Žinoma, pats karantinas toks svajingas nebuvo. Aktorius baiminosi ir dėl savo šeimos, ateities, finansų. Vis dėlto ir ramino save, kad gi ne vienam taip blogai. Tai tapo ir paspirtimi savęs negailėti, o kurti.
„Nusiraminau, susitaikiau, nustojau savęs gailėti ir ieškojau kitų kelių. Būtent tuo metu mano gyvenime atsirado fantastiškas projektas – teatro „Kosmos Theatre“ online spektaklis „Protestas“. Atsirado būtent per karantiną, kai visi buvome uždaryti namie.
Pasijungęs „Zoom“ ir vaidinau. Nesėdėjau karantine visiškai liūdnas. Tik kvailas jausmas būdavo vaidinti prieš tą kamerą. Tada slepi žmoną, katę, dar keiti lokacijas, persirenginėji, žmona padaro grimą. Turėjau va tokią patirtį“, – juokiasi aktorius.
Gyvenimas be teatro, keturios namų sienos Šarūną privertė griebtis ir dar vieno sumanymo. Karantino metu jis ryžosi parašyti spektaklį „Dar vienas Džokeris“, jį surežisuoti ir truputį įsikišti į muzikos kūrimą. Deja, bet dėl karantino Š.Banevičiaus kūrinį išvydo tik artimiausi bičiuliai ir kolegos, tad ambicingiems planams buvo lemta padaryti pauzę.
„Norėjau kuo daugiau spektaklių. Buvau išbadėjęs teatro. Be to, labai tikėjau jo sėkme, ypač po pirmos peržiūros Vilniuje, kur susikviečiau savo chebrą į nemokamą peržiūrą. Labai daug atėjo. Tada gal ir turėjau daugiausiai žmonių. Palaikančių žmonių, o tai yra labai geras ženklas. Tai mane labai įkvėpė, galvojau, kad sprogsiu. Aišku, nereikia liūdėti. Būtina suprasti, kad teatras dabar nėra taip svarbu“, – sako Š.Banevičius.
Aktorius neslepia, kad teatro ilgesys išties buvo begalinis, todėl grįžti norėjosi su kažkuo išskirtiniu, priverčiant žiūrovą susimąstyti. Mintyse Šarūnas kūrė muzikinę tragikomediją, tačiau tiksliai nežinojo, kas iš to gims.
„Ir pats Džokerio personažas atsirado labai natūraliai. Norėjosi į teatro sceną įgrūsti stereotipinį kino, komikso ar filmuko veikėją, ir visiškai kitokiomis aplinkybėmis, nei mes esame įpratę. Taip ir susidėliojo šis personažas“, – atskleidžia aktorius.
Ir visgi ši idėja pasiteisino, nes po spektaklio premjeros Šarūnas sulaukė ne vieno komplimento. Žiūrovai maloniai išdėstė savo nuomonę ir atkreipė dėmesį, kad apie savižudybes, priklausomybes bei psichikos sutrikimus būtina kalbėti.
Priklausomybės laikotarpį laiko savo gyvenimo tragikomedija
Nepabūgo aktorius atsigręžti ir į praeities skaudulius – priklausomybes, kurios gali būti gyvenimo komedija arba tragikomedija. Tiesa, tai vienokia ar kitokia forma palietė ir jį patį. Nors į detales leistis jis nelinkęs, tačiau sako, kad šis sudėtingas laikotarpis paskatino kalbėti kiek atviriau.
„Priklausomybė nėra vien blaivus ar neblaivus žmogus. Tai charakterio savybės, kurias turi pakeisti. O mane keistis paskatino motyvai. Visada turi susirasti motyvaciją ir pasidaro lengviau“, – įsitikinęs aktorius.
Š.Banevičius pabrėžia, kad specialistai išryškina bene pagrindinį priklausomybę turinčio žmogaus bruožą – didelį ego, kuris neretai neleidžia pripažinti klaidos ar sutrukdo paprašyti paramos.
„Atsiranda labai didžiulė baimė pasakyti – „Taip, aš toks esu ir man reikia pagalbos“. Geriau pasakyti, kada skauda, o ne vaikščioti užsiėmus už dantų ir sakyti, kad viskas gerai. Dažnai visi nusiplauna nuo šios temos, nes ji labai nemaloni.
Tačiau mes visi vienu ar kitu būdu prie to prisiliečiam. Matėm girtaujančius tėvus, kaimynus ir, galų gale, matome, kas vyksta aplinkui. Todėl turime bandyti pasakyti, kad žmogui reikia pagalbos. Juk ne akmens amžius, o situacija Lietuvoje nėra labai bloga“, – apie priklausomybių žalą kalbėjo Šarūnas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sunkumus įveikęs aktorius Š.Banevičius: „Nepriklausomas turinčio priklausomybę niekada nesupras”
TAIP PAT SKAITYKITE: Žinomi žmonės priėmė iššūkį ir nusikėlė į praeitį: žiūrėkite vaikystės ir jaunystės kadrų galeriją
Netikėtas noras tapti žveju ir smauglį pakeitusi katė
Naujame lape aktorius juokiasi atradęs ir naujų mėgstamų laikų – prieš metus nusipirkęs spininginę meškerę, jis iš pirmo traukimo pagavo lydeką, tad dabar jau drąsiau galima pakalbėti ir apie žvejybą.
Gyvenimo sunkumus įveikusiam aktoriui pavyko atrasti dar ir mėgstamą veiklą.
„Nusprendžiau, kad esu žvejys ir fuksu pagavau lydekaitę. Deja, bet ją teko paleisti. Tada ir minčių apie žvejybą atsirado. Banalios vyriškos svajonės apie rytus, kai su valtimi po ežerą iriesi. Bet nusipirkus tą spiningą, dabar jau išvis nieko nebepagaunu (juokiasi) Va, nepriverstinai save izoliavausi, pasiėmiau meškerę ir pabėgau iš miesto. Bandysiu kažką užmest“, – ketinimų pagauti žuvį neapleidžia Šarūnas.
Prakalbus apie gyvūnus, kilo klausimas, kaip gyvena prieš daugelį metų visiems rodytas aktoriaus smauglys. Ir, pasirodo, čia visa paslaptis dingsta – Š.Banevičius atskleidžia, kad tai buvo tik serialo tikslams parengta reklama.
„Išties visai gerai visus apgavome (juokiasi). Bandėme kuo kūrybiškiau nufilmuoti, todėl visas oro uostas buvo uždarytas ir viskas atlikta labai profesionaliai. Tad reklama suveikė. Bet kadangi jau praėjo daug metų, tai, manau, prodiuseriai nesupyks, jei pasakysiu tiesą.
Man atsibodo meluoti žmonėms apie tą smauglį. Pasiguglinęs nežinočiau, ką apie juos sakyti. Todėl atsiprašau, viską sugrioviau, Kalėdų senelio nėra“, – tiesą apie ilgus metus „augintą“ smauglį pasakė Šarūnas.
Ir apskritai aktoriui labiau patinka katės – namuose jie vienas kitam nemaišo gyventi. O su kadaise augintu šunimi buvo visiškai kita situacija, dėl ko bėgant laikui teko išsiskirti.
Dalyvauti „X faktoriuje. Žvaigždės“ nusprendė iš trečio karto
Įdomus šis laikotarpis ir dėl debiuto „X faktoriuje. Žvaigždės“, kur jam sudalyvauti pasiūlė projekto prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.
„Pirmo skambučio metu nepatikėjau ir klausiau, negi juokauja. Ir tuo mūsų pokalbis pirmąkart ir baigėsi. Tada po savaitės jis ir vėl paskambino. Tačiau ir tada sakiau, kad baigtų juokus.
Na, galiausiai po 3 savaičių dar kartą sulaukiau skambučio. Klausė dėl grupės sukūrimo. Ir jau tada pagalvojau, kad gal ir noriu. Juk trečią kartą paklausus, žmogus užsinori“, – juokiasi aktorius.
Paruošti grupę didžiajai scenai Šarūnas turėjo vos kelias dienas. Kartu su savimi sumanė pasiimti aktorių Gytį Laskovą iš Kauno dramos teatro. Ir nors, kaip jis pats sako, kūrybinis procesas vyko kaip iš oro, tačiau rezultatas buvo pakankamai greitas.
„Abu esame vidutiniai dainininkai, o dainavimas akademijoje man iš viso buvo didžiausias priešas. Bet pažiūrėjus į visą „X faktoriaus. Žvaigždės“ kontekstą, galėjome nusiraminti, nes ten dainuojančių nebuvo“, – juokiasi Š.Banevičius.
Tad netgi nepatekus į kitą etapą aktorius ir jo scenos partneris per daug nenusivylė. Jie žinojo, kad šansą turėjo, tačiau savo galimybes abu puikiai suprato.
„Manau, kad turėjome realią galimybę grįžti. Iš tikrųjų esu labai laimingas, kai viskas įvyko sprogstamąja jėga. Mums sakė, kad pasirodymai buvo juokingi. Labai neišbarė“, – juokiasi Šarūnas.
Namie aktorių palaikė ir žmona, ir mama. Abi dėl šio Šarūno sprendimo iš pradžių jaudinosi. Kaip juokiasi aktorius, jis manantis, kad tik dėl taktiškumo jo mylimiausios jam nedrėbė skaudžios tiesos į akis.
„Matėsi ta tokia gili abejonė mano sprendimu (juokiasi). Bet pasakius, kad jau einu, jau kitaip nebus, žmona iškart prisijungė. Ji tapo pagrindiniu vadybininku tiek tame pačiame „X faktoriuje“, tiek spektaklyje, kad viskas įvyktų tvarkingai“, – akcentuoja aktorius.
Vis dėlto Š.Banevičius vis dar sunkiai tiki, kad suėjus vadinamajam Kristaus amžiui, dabar daro tokius dalykus, kurių prieš kokius penkerius ar septynerius metus nebūtų daręs. Šarūnas mano, kad viskas pradėjo keistis kartu su požiūriu – į viską dabar žvelgia žymiai paprasčiau.
