Dūni, pirmiausia sveikinu pirmą kartą tapus tėveliu. Kaip jaučiasi mažylė ir mama?
Viskas jau gerai. Tačiau mamytė daugiau laiko praleido ligoninėje: per gimdymą buvo šiokių tokių komplikacijų, jai atliktas cezario pjūvis. Nors Dainė vis dar silpna, jos sveikata po truputį gerėja. O mažylė labai faina... Sveria tris kilogramus. Pagal kūdikio vertinimo skalę, iš dešimties balų gydytojai jai davė dešimt.
Kaip suprantu, dalyvavai gimdyme.
Taip, beveik viso gimdymo metu buvau šalia Dainės. O kai buvo daromas cezario pjūvis, viską stebėjau per operacinės langelį. Kiekvienas būsimas tėtis privalo būti šalia mylimosios ir bent iš dalies pasistengti suprasti, ką jaučia gimdanti moteris.
Su kuo gali palyginti jausmą, kai pirmą kartą Smiltę paėmei ant rankų?
Kai patirsiu tokį jausmą, pasakysiu. Kol kas nieko panašaus dar nebuvau pajutęs. Tiesiog po dukrelės gimimo kitaip pradėjau į viską žiūrėti: ir į žmoną, ir į vaiką, ir į gyvenimą.
Ar lengvai mergaitei išrinkote vardą?
Turėjome kelis variantus, bet kai pamatėme mažylę, nusprendėme, kad jis bus Smiltė. Kol kas ją vadiname Smiltele, Smiltuku (šypteli).
Kokių sveikinimų sulaukėte iš bičiulių ir šeimos narių?
Tiesą pasakius, kai gimė dukrelė, pirmiausia skambinau savo ir Dainės mamoms. Tačiau jau po penkių minučių apie tai kalbėjo visi. Mano mama pasakė broliui Vaidui, jis šią žinią paskelbė socialiniame tinklalapyje „Facebook“, netrukus apie dukrelę rašė ir interneto portalai. Sulaukėme labai daug sveikinimų, vos spėdavau atsiliepti į telefonų skambučius.
Beje, brolis Vaidas kaip tik grįžo iš Anglijos ir dukterėčiai parvežė įspūdingo dydžio meškiną, siekiantį pusę mano ūgio. Manau, Smiltelė dar negreitai jį praaugs (juokiasi).
