Tačiau, pasirodo, paauglystėje jis buvo visai kitoks. Anot dainininko, jis stokojo pasitikėjimo savimi ir abejojo tuo, ką darė. Ir tik atėjęs pas vokalo pedagogę Rositą Čivilytę iš tikrųjų atsiskleidė.
Jau šį ketvirtadienį scenos primadona R.Čivilytė pasirodys Šv.Kotrynos bažnyčioje, kur savo ištikimiausius gerbėjus ir bičiulius džiugins ypatinga jubiliejine programa. Šia proga D.Montvydas negaili gražių žodžių savo mokytojai. „Išties, aš jos niekuomet nevadinau pedagoge. Ji kur kas aukščiau“, – šypsosi atlikėjas.
Šiuo metu tūkstantines arenas suburiantis atlikėjas prisipažįsta, jog prieš susitinkant su mokytoja buvo nuleidęs galvą, abejojo tuo, ką daro. Donatas težinojo vieną – jis nori susitikti su autoritetu ir pažiūrėti, kas bus po to.
„Buvau pilnas kompleksų, kurie atėjo iš vaikystės, iš mokyklos, iš visokių gėdingų ir skaudžių istorijų, kurias veikiausiai išgyveno kiekvienas žmogus“, – savo istorija dalinasi D.Montvydas.
Pradėjęs mokytis pas Rositą ji suprato, kad tobulina ne tik savo balsą, bet surado žmogų, kuris sunkiu momentu jį išlaisvino, nukreipė tinkama linkme ir taip jam atsivėrė kelias į didžiąją sceną: „Ji buvo kaip psichologė. Bet ne ta sausa, kuri sėdi savo kabinete. Tam tikra prasme ji patyrė panašius dalykus kaip ir aš. Mus abu siejo muzika. Ir svarbu tai, jog Rosita, kuri jau tuo metu turėjo autoritetą, išsklaidė mano abejones, pradėjau tikėti, kad galiu dainuoti.“
Žymus dainininkas pripažįsta, jog jei ne R.Čivilytė jis veikiausiai nebūtų dalyvavęs pirmajame TV projekte – „Lietuvos dainų dešimtuke“. Ne tik dėl to, jog ji rekomendavo jį projekto rengėjams kaip potencialų atlikėją, bet ir todėl, jog pats Donatas abejojo savimi: „Ką pagalvos aplinkiniai? Juk niekas nežinojo, kad aš muzikuoju. Nei draugai, nei bendraklasiai. Bet ji vis tiek mane drąsino ir vedė pirmyn. Už tai esu jai dėkingas.“
