Šiemet laikinąją sostinę džiugina net 20 metrų aukščio žaliaskarė, kurios puošyboje naudotos neįprastos medžiagos – plastikiniai šiaudeliai. Joje dominuoja gamtos natūralumas ir daug šviesų.
Pusnys laikinosios sostinės kalėdinei eglutei sukurtos iš vienkartinių skaidrių kokteilinių šiaudelių. Iš viso jų sunaudota net 2,5 milijono. Kitiems papuošimams kurti prireikė pagaminti kristalus. Idėjos autorės Jolantos Šmidtienės teigimu, norėjosi sukurti kažką stebuklingo ir netikėto.
Po šeštadienio vakarą oficialaus eglutės įžiebimo socialiniuose tinkluose nuvilnijo įvairios nuomonės. Vieni gyrė originalų sprendimą, džiaugėsi grožiu aplenkę sostinės žaliaskarę, kiti buvo įsitikinę priešingai.
Viena iš jų – dainininkė, reklamos specialistė D.Filmanavičiūtė-Miss Sheep, kuri sukritikavo dizainerės sprendimą naudoti plastiką. Anot jos, kūrėjai galėjo rasti ir kitų, mažiau gamtai žalos darančių, puošybos būdų.
„Neseniai grįžau iš Lisabonos, kur mačiau, kaip menininkai iš Atlanto pakrantėje surinkto plastiko kūrė instaliacijas. Tuo tarpu Kaune perkami 4 milijonai naujų šiaudelių ir jais puošiama centrinė eglė. Mano manymu, buvo galima per kokį pusmetį surinkti panaudotus šiaudelius iš visų Kauno barų ir iš jų daryti menus“, – 15min Kauno eglės puošybą kritikavo Dovilė.
D.Filmanavičiūtė sakė tokio žingsnio iš Kauno nesitikėjusi – ji ilgą laiką šio miesto komunikaciją laikė pavyzdine. Esą tokia centrinės miesto eglės idėja – žingsnis atgal – pasaulis apie tvarumo ir ekologijos svarbą kalba jau kurį laiką.
„Žmonėms nebuvo paaiškinta, kodėl pasirinktas būtent toks eglutės puošimo būdas. Po kritikos keisčiausia išgirsti atsakymą, kad visi šiaudeliai bus perdirbami. Kam klaidinti žmones? Šiaudelių beveik neįmanoma perdirbti. Visas pasaulis šaukte šaukia apie ekologines katastrofas, vandenynuose formuojasi plastiko salos, bet štai laikinoji sostinė didžiuojasi savo išmoningumu. Nes kitaip sniego neinterpretuosi... Gal jūs atsipeikėkit čiučiuką?!“ – stebėjosi Dovilė ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Ji sako, kad miesto eglė turi telkti bendruomenę, bet ne ją skaldyti. Jai šiuo klausimu turėtų būti suteikta daugiau teisių pasisakyti ir nuspręsti, kokia turi būti miestą reprezentuojanti eglė.
„Kaunas turi tiek idėjų, projektų, perspektyvių menininkų – kodėl jų nuomonės niekas neklausia? Nebūtina kiekvienais metais eglutę kavos tirščiais apšviesti, bet galvoti apie pasauliui opias problemas tikrai galima“, – 15min sakė D.Filmanavičiūtė.
Ji taip pat pastebėjo, kad kasmet prasidėjus kalėdiniam maratonui prasideda ir didžioji miestų kova – kieno eglė gražesnė ir sulaukia daugiau žmonių palaikymo – tai, pasak Dovilės, išsklaido visą šventiško laikotarpio magiją.
„Kad ir kaip tai banaliai skambėtų, man miesto eglė yra vieta susitikti, pabendrauti ir pajausti artėjančių švenčių dvasią – tai negali būti konkurencija – dėl jos ir skubėjimo gimsta tokie sprendimai, kaip šiais metais Kaune“, – svarstė Dovilė.
Savaitgalį pasiaiškinimą dėl plastikinių šiaudelių išplatino ir Kauno kultūros centro atstovai. Pranešime spaudai teigiama, kad ilgametis projekto partneris UAB „Gerovė“ įsipareigoja šiaudelius perdirbti ir pagaminti iš jų gaminius, kurie bus panaudoti kitų metų kalėdinėje eglutėje.
Įmonės teigimu, šiais metais Kauno kalėdinė eglutė bus tvarkoma vadovaujantis naujausiais žiedinės ekonomikos principais, pagal kuriuos visa Europa žengia tik pirmuosius žingsnius, t.y. naudojamam produktui suteikiant ilgaamžiškumą, daugkartinį panaudojimą, tvarumą.
15min primena, kad Europos Parlamentas spalio pabaigoje pritarė, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip gėrimų šiaudeliai, stalo įrankiai, lėkštės, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausti nuo 2021-ųjų.
Vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Šie daiktai sudaro iki 70 procentų jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Floristas A.Plindinas įvertino Lietuvos miestų Kalėdų egles: vienos be gyvybės, kitos – lyg iš pasakų
