– Kodėl svarbu rengti tokias eisenas?
– Mano nuomone, svarbu atkreipti valdžios dėmesį, kad mes tokie esam ir nenorime tylėti, slėptis. Visi žmonės turi turėti lygias teises, o šiuo metu Lietuvoje taip nėra, todėl ši eisena ir rengiama. Tai lygybės šventė, kurią turėtų švęsti ne tik LGBT žmonės, bet ir tie, kurie toleranciją, žmogiškumą ir meilę laiko vertybe.
– Ar Lietuvoje sunku būti LGBT žmogumi?
– Man atrodo, kol kas dar visame pasaulyje sunku būti LGBT atstovu, bet vakarų šalyse ši situacija žymiai geresnė, nes Lietuvoje dar net neįteisinta santuoka. O tai tik pirmasis žingsnis į šių žmonių priėmimą į visuomenę ir pripažinimą lygiais.
– Kokius pokyčius norėtum matyti?
– Pirmiausia – įteisinta santuoka. Tai vienintelis pokytis įstatymais, o visuomenės pokytis yra labai ilgalaikis ir priklauso tik nuo pačios visuomenės noro.
Dar ilgai egzistuos anti-LGBT žmonių šleifas ir gal didžiausias pokytis turėtų būti sau iškeltas klausimas, kaip priimti šiuos žmones. Reikėtų greičiau suprasti, kad tai yra normalu, vaikai turėtų būti supažindinami su skirtingais gyvenimo būdais jau šeimose ar mokyklose.
– Daugelis nori nuo LGBT žmonių „apsaugoti“ vaikus. Ką apie tai manai, ką pats būtum norėjęs išgirsti vaikystėje?
– Pirmas dalykas man šaunantis į galvą išgirdus tokius pasakymus – tai tėvų noras, atsiradęs dėl jų pačių nesupratimo ir nežinojimo. Dėl jų baimės jie kuria iliuzijas savo vaikams, kas yra teisinga, o kas ne. Toks vaikas pradeda galvoti, kad egzistuoja tam tikri šablonai, pagal kuriuos teisinga gyventi ir jeigu tas vaikas, visgi, yra LGBT ir tėvai bandys jį apsaugoti nuo paties savęs, paauglystėje tai gali sukelti asmenybės krizę ir netgi privesti iki savižudybės. Bandydami apsaugoti savo vaiką, iš tiesų tėvai pasmerkia jį dar labiau kentėti. Padėkime vaikams augti, neapribodami jų asmenybės, o sukurdami saugią aplinką būti savimi.
Vaikystėje būtų buvę „faina“ matyti, kad tai egzistuoja. Dabar yra daug filmų, knygų ir serialų, įžymybių atvirai demonstruojančių savo gyvenimo būdą ir tu gali pamatyti, koks įvairus gali būti gyvenimas. Tačiau dar prieš dešimt metų tai buvo neįsivaiduojama. Vaikystėje norėčiau būti išvydęs pavyzdžių, kurie man patvirtintų, kad nesu toks vienintelis.
– Ko norėtum palinkėti visiems?
– Visus prieš LGBT bendruomenę nusiteikusius žmones kviečiu ateiti į eiseną būtent tam, kad jie pamatytų, kaip švenčiama lygybė ir laisvė ir galbūt tada atkreiptų dėmesį, kad visi esame žmonės ir visi esame lygūs. Švęskime savo skirtumus!
