N.Bieranco aplankytoje dramblių prieglaudoje turistai už tam tikrą mokestį, kuris vėliau skiriamas gyvūnų išlaikymui, jų gyvenimą gali pamatyti iš arti – juos maitinti, prausti. Ir nors apsilankyti prieglaudoje socialinių tinklų žvaigždę paskatino noras prisidėti prie dramblių gerovės, iš arti pamatęs situaciją jis suabejojo prieglaudos etiškumu.
Su draugais griežtai pasisakantis prieš bet kokį gyvūnų išnaudojimą, brakonieriavimą, jis sako, kad padėtis prieglaudoje taip pat nenuteikė optimistiškai.
Naglis atkreipė dėmesį, kad ten drambliai verčiami elgtis nenatūraliai, turi paklusti prižiūrėtojų reikalavimams keletą kartų per dieną linksminti turistų grupes. Pasak jo, tokia aplinka mažai skiriasi nuo tos, iš kurios drambliai buvo išgelbėti.
„Nejučia galvoju, ar čia ne tas pats dramblių išnaudojimas? Mes perkame viešbutyje paketą pas drambliukus, maitiname juos jau specialiai turistukams paruoštu maistu, darome purvo vonias, vėliau prausiame ir su jais fotkinamės. Viskas kaip ir ok. Gi gerą darbą darau.
Bet jie tai atlieka pagal komandas. Klupdomi į vandens telkinį drambliai kantriai guli ir laukia, kol laimingi turistai paklos jų storą odą moliu. Tada vedame juos į kitą telkinį kitai pramoginei užduočiai atlikti (nuprausim molį, kurį prieš tai tepėm), o kai reikia nuotraukos, jie pagal prižiūrėtojų komandas ant mūsų purškia vandenį...
Tie žmonės žino, kur ir ką paspausti ant jų kūno vietos, kad dramblys atliktų tai, ko mums „reikia“. Tokius pratimus jie atlieka per dieną apie keturis kartus skirtingoms turistų grupėms. Argi ne cirkas?“, – retoriškai klausė N.Bierancas.
Fotografas ragina visus labiau susimąstyti prieš renkantis tokias pramogas. Jis sutinka, kad sąlygos prieglaudose drambliams sudarytos geresnės nei pas dresuotojus, kurie leidžia turistams drambliais jodinėti, tačiau, kaip pats sako, po tokios pramogos jis nesijaučia laimingesnis. O ir dramblių liūdnos akys išduoda jų savijautą.
„Geriau nei grandinės ir aštrios lazdos, bet paklusnumas priminė dresiruotus šuniukus. Ir tai vyksta diena iš dienos, kol yra turistų (o čia jų netrūksta niekada), kurie sau deda pliusus už gražų darbą. Prisidėjau ir aš. Labai norėjau dramblį paglostyt ir pamatyt gyvai, bet susidūręs su šia „pramoga“, viduje nesijaučiu laimingas matydamas jų liūdnas akis.
Kažkaip taip. Atidirbau ir prisirinkau daug klaustukų. Galbūt kažko nežinau, bet jausmas po turo buvo toks. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę apkabint tokį puikų gyvūną. Mylėkit gyvūnus, nes jie yra tos pačios planetos gyventojai kaip ir mes“, – teigė N.Bierancas.
15min primena, kad konfliktas dėl jodinėjimo drambliais sausį buvo kilęs ir tarp kelionių organizatoriaus Rimvydo Širvinsko-Makaliaus bei estrados princo Ryčio Cicino. Po atlikėjo nuotrauka, kurioje jis jodinėja drambliais, komentarą, kad taip su gyvūnais elgtis nedera, parašęs R.Makalius buvo užblokuotas.
„Feisbuke pamačiau pirmąją jo nuotrauką, kurioje įamžintas jodinėjantis ant dramblio. Esu prieš tokį gyvūnų kankinimą, tačiau nieko nesakiau, tylėjau. Tuomet pastebėjau antrą nuotrauką, kurioje jis pozuoja sėdėdamas ant krokodilo. Kilo šioks toks pasipiktinimas, nes žmonės po jo nuotrauka ėmė komentuoti: „Koks tu šaunuolis, koks tu drąsus“, – stebėjosi kelionių organizatorius.
Pasak Makaliaus, atlikėjo gerbėjams buvo sukurtas įspūdis, jog tai yra tarsi žygdarbis. „Tegul pabando jis laisvėje atsisėsti ant krokodilo, tada būtų žygdarbis“, – komentavo Makalius.
Rimvydas tada teigė nesitikėjęs, kad po komentaro jis bus užblokuotas: „Aš maniau, kad viešas žmogus kaip tik galėtų pasakyti ačiū už kritiką.“
Visgi kelionių organizatorius sakė besidžiaugiantis, kad tokių parkų ir pramogų mažėja. Atsiranda daug prieglaudų, kuriose galima būti šalia gyvūnų, juos šerti, paglostyti, lepinti: „Tokia pramoga, manau, yra kur kas humaniškesnė. Norisi pasakyti, informuoti žmones, kad kankinti gyvūną nėra normalu.“
Praėjusiais metais, po atostogų Balyje, kritikos dėl jodinėjimo drambliais buvo sulaukusi ir Inga Stumbrienė. Tą kartą ji tikino nieko blogo tame nemačiusi: „Ten jie bent yra prižiūrimi, maitinami ir globojami.“
Internete vis dažniau plinta vaizdo įrašai, skatinimai nuvykus į egzotines šalis neremti turistams rengiamos „pramogos“ ir nejodinėti ant dramblių, tačiau Inga tikina nieko panašaus negirdėjusi.
„Žinau daug organizacijų, kurios kovoja už gyvūnų teises, prieš kailinių dėvėjimą, gyvūnų kankinimą. Bet aš turiu ir savo nuomonę. Man teko matyti ne vieną dokumentinį filmą, kuriame rodoma, kas nutinka drambliams, gyvenantiems laisvėje – jie žudomi ne tik dėl ilčių, bet ir dėl pramogos, kai medžiotojai juos parsineša į namus kaip trofėjų. Šiuo atveju, aš netgi pasakyčiau, kad tuose parkuose jiems geriau, ten bent jie yra prižiūrimi, maitinami, globojami, ten jų gyvybei negresia pavojus“, – tada kalbėjo ji.
Inga su pasipiktinusiais sutiko tik dėl vieno – jodinėti ant dramblių tikrai nereikėjo: „Taip, man tai buvo naujiena, kad dramblių stuburas nėra pritaikytas jodinėjimui. Gyveni ir mokaisi, nereikia nei pykti, nei įsižeisti. Išklausai nuomonę, išsinagrinėji, kažką priimi, kažką atmeti ir pasimokai.“
