Remigijus ir Algirdas Gataveckai į melo detektoriaus laidą atėjo pasitikrinti, kuris iš jų didesnis melagis. Algirdas iš karto prisipažino, kad toks šeimoje yra būtent jis, tačiau abu tvirtino, kad beveik niekada nemeluoja. „Yra riba. Taip gerai apcukriname arba taip gerai vaidiname, kad galima sakyti, jog melo nėra. Mes labai geri aktoriai“, – juokėsi jie. Broliai juokaudami tikino, kad net ir piešti nemoka, tik apsimeta, bet sekasi tikrai neblogai.
Garsūs menininkai įsitikinę, kad nemelavimas yra didelė vertybė ir būdas išvengti daugelio problemų. Jiems net nėra tekę pagauti vienam kito meluojant. „Juokauju sakydamas, kad mokame meluoti. Tai ne melas, o juokutis“, – aiškino A.Gataveckas. Dvyniai mano, kad kokio pajuokavimo ar nekalto melo apie paslėptas dovanas neverta laikyti melu.
„Mes gana atviri. Žmonės kartais būna nepatenkinti, todėl sako, kad mes sumelavome. Būna, kad senose istorijose kai kas susipina, bet tam, kad pakeltume savo autoritetą… tam nemeluojame, mes taip nedarome“, – nubrėžia ribą broliai. Ar jie tikrai tokie atviri ir neturi, ko slėpti, testu patikrino poligrafas Vitas Saldžiūnas.
Remigijaus melo detektoriaus testas:
Algirdas: Ar esi apsimetęs manimi, nes pats norėjai išsisukti iš nepatogios situacijos?
Remigijus: Ne visai.
V.Saldžiūnas: Čia buvo kažkokie pamąstymai.
R: Buvau pasimetęs, nes antrajai klausimo daliai negaliu pritarti. Mes juokais esame apsimetę vienas kitu. Važiavome per sieną į Kaliningradą ir apsikeitėme pasais. Norėjome pamatyti, ar mus atskirs. Neatskyrė. Tai tokios išdaigėlės.
A: Ar tau nepabosta kartu su manimi kurti ir vykdyti projektus?
R: Ne.
A: Ar galvoji, kad esi žinomesnis už mane?
R: Ne.
A: Ar vaikystėje kada būgštavai, kad gyvenimas tinkamai taip ir nesusiklostys?
R: Greičiausiai, kad ne.
A: Ar esi pasakęs, kad tau patinka mano kūryba, nors iš tikrųjų manei kitaip?
R: Ne.
V.Saldžiūnas: Čia turiu pastabą. Manau, kad buvo momentų.
R: Suabejojau, nes iš tikrųjų pradėjau knisinėtis mintyse, ar tokių dalykų nebuvo. Pradėjau galvoti, ar iš tikrųjų taip buvo, bet nepamenu.
V.Saldžiūnas: Tai gal pastoviai taip? Nuolatos?
R: Ne, tikrai ne.
A: Ar esi patenkintas vedybiniu gyvenimu?
R: Taip.
V.Saldžiūnas: Čia yra tam tikri niuansai. Taip kažkaip.
R: Tai, kai toks klausimas. Pagalvojau, kad čia nestabilus dalykas. Iškart susijaudinau, nes, jei atsakysiu – ne, bus netiesa, tai tinkamesnis yra taip. Vienu momentu, kai susipyksi su antrąja puse, tai kaip ir nemėgstu ir blogas tas gyvenimas, bet tai normalu ir tai retai būna.
A: Ar manai, kad išgarsėti mums padėjo tai, kad buvome iš globos namų?
R: Taip.
A: Ar manai, kad man esi geresnis brolis negu aš tau?
R: Nežinau.
V.Saldžiūnas: Čia žmogus mąstė iš tikrųjų. Tikriausiai vienpusiškai atsakyti yra sudėtinga.
A: Ar pyksti ant mūsų tėvų?
R: Ne.
A: Ar galvoji, kad esi geresnis kūrėjas už mane?
R: Kartais. Menas toks jau yra. Kartais brolis geriau sukuria ir tai yra natūralu. Meno kūriniai – tai kaip ir atradimai. Tu dažnai neišgalvoji, bet atrandi. Tai kartais aš juos atrandu, kartais – brolis. Kai aš juos atrandu, tai ir jaučiuosi, kad geriau sukūriau. Bet nėra taip, kad aš nuolatos geriau kurčiau. Kaip žmones skirsto: talentingi ir netalentingi. Mes tokiais žodžiais nesišvaistome, vengiame tokių pasisakymų, bet brolis iš tikrųjų geriau kuria tapyboje. Piešime mes jau suvienodėjome. O idėjas kartais pasiseka gerai sugeneruoti, o kartais – ne.
A: Ar esi man pavydėjęs kurios nors merginos?
R: Ne, nors gal. Vaikystėje. Buvome gal 9 m. ir brolis įsižiūrėjo vieną panelę. Žino, apie ką kalbu. Ir aš buvau ją įsižiūrėjęs. Tai, kai uždavė klausimą, galvojau, kad tikrai ne, bet vaikystėje buvo viena. (Algirdas: Nežinau, apie ką kalba) Nežinai? Nors… gal tik aš taip galvojau.
A: Aš per daug merginų turėjau.
A: Ar esi bandęs pabėgti iš vaikų globos namų?
R: Ne.
A: Ar paauglystėje esi pirmas pradėjęs muštynes?
R: Taip.
A: Mano brolis yra tas, kuris nelinkę pirmas pradėti muštynes. Bet jis yra tas, kuris, kai ateina tam tikra riba, galėtų „išjungti“ žmogų iš pasalų. Lenda, lenda, bet jis nekreipia dėmesio, o paskui… Aš esu tas, kuris nelaukia ir, jei kažkas ne taip, pasiduoda emocijoms. O jis, atrodo, kad tyli ir niekada pirmas nepradėtų, nepakeltų rankos, bet yra riba. Bet čia vaikystėje.
R: Prisimenu tokią situaciją. Atsistojo gaujelė prieš mane, norėjo sumušti ir jau pradėjo kabinėtis. Aš nelaukdavau, kol man pirmas kas kirs, aš pirmas kirsdavau, nes žinojau, kad neišvengsiu muštynių. Buvo tokių atvejų. Arba būdavo tokie atvejai, kai žinojau, jog prie brolio lenda, kabinėjasi arba vejasi jį mušti, tai tada aš pirmas kertu.
A: Šiaip noriu pasakyti faktą, kad aš broliui niekada nesu į veidą kirtęs. O jis man kirtęs ir ne kartą. Tai yra skirtumas tarp mūsų. (O dėl ko dažniausiai pykdavotės?) Dėl niekų. Jei broliai ar sesės gerai sutaria, tai dažnai kivirčai būna. Jei nebendrauja, tai užtrenkia duris ir išvengia konfliktų. Pykstamės dėl smulkmenų. Pavyzdžiui, tiki, kad brolis tave palaikys, bet kartais nebūtinai palaiko, tuomet ir pyksti.
A: Ar globos namuose jauteisi geriau nei gyvendamas su tėvais?
R: Taip.
V.Saldžiūnas: Gal pats norit užduoti klausimą kietą?
A: Ar uostai triusikus?
R: Ne…
Po testo Algirdas sakė, kad rezultatas turėtų būti geras, nes brolis tikrai nemelavo, o atsakymus jis puikiausiai žinojo. Vis dėlto V.Saldžiūnas pastebėjo, kad buvo klausimų, kurie privertė brolį pamąstyti. „Per daug gerai pažįstų brolį. Pasakyčiau, kurie jam sukėlė abejonių“, – dar kartą įrodydamas artimus santykius su broliu sakė Algirdas. Poligrafologas pastebėjo, kad antrojoje dalyje Remigijus buvo daug labiau susikoncentravęs ir rinkosi apgalvotus atsakymus. Toks gudrus atsakinėjimas padėjo jam išvengti visų reakcijų. Algirdo tai nenustebino, nes jis pats prisipažino, kad šeimoje yra didesnis melagis.
Prieš pradėdamas savo testą Algirdas kiek nerimavo. „Čia mano strategija. Pradžioje būti intensyviu, kad rodytų labai daug bangų. Paskui sakys, „kaip ramiai atsakinėja, atsakymai jau tikrai 100 proc. tikslūs“, – juokėsi jis.
Algirdo melo detektoriaus testas:
R: Ar manai, kad esi geresnis šokėjas nei aš?
A: Taip. Pagalvojau, kaip mane vertina. Negaliu pats savęs vertinti. Mane dažniau kviečia teisėjauti, dažniau dalyvaudavau varžybose. Bet nebūtinai, kad aš čia geresnis. O pats savęs nevertinu, nes mūsų stiliai labai skirtingi. Čia vos ne kaip futbolininką ir krepšininką vertinti.
R: Didesni pasiekimai Algirdo yra vienas prieš vieną. Jis buvo Baltijos šalyse trečias, o aš tuo metu apsinuodijau, tai gal būčiau buvęs pirmas (juokiasi)
R: Ar dažnai ant manęs pyksti?
A: Ne.
R: Ar manai, kad esi gražesnis brolis dvynys?
A: Taip visuomenė sako. (Bet ar tu manai? Gudruolis.) Bet ten teisybė buvo sakyta. Mūsų meistras neleis sumeluoti.
R: Brolis neleidžia taip sakyti, bet aš taip manau, kad jis gražesnis.
A: Aš pats galvoju, kad grožis labai subjektyvus, todėl negaliu vertinti. Tau gali atrodyti, kad mano brolis gražesnis. Vieną dieną aš sergu ir prasčiau atrodau, o kitą – geriau. Tai tas klausimas… pagalvojau, ką žmonės sakytų.
R: Taip, jis išsisukinėjimo meistras yra.
R: Ar nejauti kartėlio, kad negavai kvietimo dalyvauti priėmime prezidentūroje?
A: Nuvylė.
V.Saldžiūnas: Jautėsi, kad labai rimtas kartėlis buvo. Kažkoks nepasitenkinimas.
R: Tai jis įsisenėjęs. Dažnai pastaruoju metu pakviečia vieną iš mūsų arba siunčia pakvietimą dviems, bet aš dar turiu žmoną. Tai dažnai atsiranda problema. Tai įsisenėję ir pradeda įgristi. Tai prezidentūra buvo vienas iš paskutinių taškų.
A: Bet ten nesusipratimas. Jei manęs klaustų, ar aš pykstu ant prezidento ar tų žmonių, tai aš labiau pykstu ant situacijos. Yra ir apmaudas, nes aš sąraše buvau, bet laiško negavau. Tik aš suprantu organizaciją. Žmonės dirba ir negali visų pakviesti. Nauja komanda, tai viską suprantu.
R: Ar kada bijojai, o gal tebebijai, kad esi panašus į mūsų tėtį?
A: Niekada.
R: Mane tai kamuoja baimė. Va, kad galėčiau būti prastesnis tėvas nei mūsų tėvai. (Neįmanoma) Neįmanoma, bet vis tiek kamuoja.
R: Ar esi kada nors kitų idėjas pateikęs kaip savo?
A: Ne.
R: Broli, va čia tai melas. Mano idėjas irgi pateiki kaip savo.
V.Saldžiūnas: Aš atkreipiau dėmesį į šitą variantą, nes pats klausimas veda prie to. Turbūt ir atsiminti neįmanoma visko.
A: Bet šiaip tai mes dažnai vienas kito idėjas pristatom kaip savo.
R: Tai šituo klausimų aš jau galvojau, kad pas mane būtų pradėję šokinėti.
A: Bet nekopijuojame autorių kitų ir nevagiame idėjų. Todėl atsakiau, kad ne. Nėra taip, kad pavagi idėją ir pasakai – mano.
V.Saldžiūnas: Tai aiški situacija. Atskiriat visus kitus nuo brolio, nes brolis nesiskaito.
R: Ar paauglystėje turėjai simpatiją, apie kurią man niekada nepasakei?
A: Ne.
R: Ar norėtum pasidaryti plastinę operaciją, kad nebūtume tokie panašūs?
A: Ne. Kai tik pradėjo klausti, tai pagalvojau, nes man reikia nosies pertvaros operacijos, tačiau, išgirdęs antrą klausimo dalį, supratau, kad tikrai ne. Aš kaip tik laikau vertybe, kad mes panašūs. Galbūt yra tam tikri žmonės, kurie norėtų, jog mes atrodytume skirtingai ir nevienodai rengtumėmės, kad būtume dvi atskiros asmenybės. Aš manau, kad čia kaip tik yra vertybė. Ir man nepatinka tas, kad turim kažkaip kartais reaguoti į kitus, jog turim kažkaip elgtis taip, kaip aš nelabai norėčiau. (Ar jus yra sumaišę merginos?)
R: Yra, bet ne tos, su kuriom draugaujam.
A: Yra buvę, kad nepasižiūri ir už rankos paima. Bet taip būna, kai kartu einam ir einame šalia vienas kito. Bet nėra taip, kad žiūri į veidą ir sako: ooo, Remigijau.
R: Bet gal čia refleksas. Šiaip nemaišo, nes mes šiaip labai skirtingi.
R: Ar galvoji, kad vaikams ir paaugliams esi geras autoritetas?
A: Taip.
R: Ar turi tave vis dar kamuojančių baimių iš praeities?
A: Nežinau.
R: Ar tiki, kad mes turime nepaprastą dvynių ryšį?
A: Ne, čia pasakos. Bet žiūrint, koks tai ryšys. Ar susikalbam greičiau? Taip, bet kai sako, ar tu jauti brolį, kad jis serga, tai čia nesąmonė. Ar kai mes kartu dirbam, tai vienas kitą lengviau suprantam? Tada, taip. Tai galvoju, kad nemeluoju, bet visaip gali būti. (Bet esate sakę, kad susapnavote tą patį sapną?) Reikėjo šito paklausti, ar mes nemeluojame. Kiti galvoja, kad meluojame. Bet tikrai susapnavome ir esu pats nustebęs, kaip taip gali būti.
V.Saldžiūnas: Tai galima. Reikia pažiūrėti, kas yra tie sapnai, nes jie dažniausiai yra pratęsimai kažkokių neseniai patirtų išgyvenimų.
R: O mes visą laiką buvom kartu, net kartu į tualetą eidavome. Tai bendri išgyvenimai, labai panašus mąstymas ir galėjo susidėti į tą patį sapną. Bet ne tą pačią naktį susapnavome tą patį.
Algirdas sakė, kad teste buvo daug abejonių jam keliančių klausimų, į kuriuos atsakyti Taip arba Ne yra sunku. „Tarkime, dėl autoritetų. Tai pagalvojau, kad kai kuriems – taip, kai kuriems – ne. Tiems, kurie mėgsta vogti, tai aš labai prastas autoritetas. Bet šiaip, visumoje, tai turėčiau būti geras autoritetas, bet ar jie tą supranta“, – mintimis po testo dalijosi Algirdas.
V.Saldžiūnas sakė, kad per melo detektoriaus testą antrasis brolis išlaikė didelę koncentraciją ir susikaupimą. Poligrafas neparodė jokių didelių baimių. „Pulsas buvo gana stabilus. Netgi labai stabilus, kaip nekeista“, – Algirdo testą apibendrino profesionalas. Pats menininkas neslėpė, kad klausimai jam buvo sunkūs, sukeliantys daug chaoso viduje. Jis prisipažino, kad per testą net apimdavo jausmas, kad kraujas nenuteka iki širdies.
Žinomi broliai sakė, kad testas jiems nebuvo sukus, nes jie – labai gerai susilošę. Vyrai tikino, kad vienas kitam meluoti nemėgsta, todėl nė vienas atsakymas neiššaukė kažkokios ypatingos reakcijos.
R.Gataveckas pastebėjo, kad jo pulsas per testą galėjo šoktelėti dėl klausimo apie žmoną. Ji vyrą perspėjo, jei bus klausimas apie ją ir jis atsakys, tai namo galės negrįžti. Remigijus pripažino, kad žmona nemėgsta, kai apie ją kalbama, o Algirdas paantrino, kad net per interviu kalbėdamas apie brolio sutuoktinę nepasako, kad pasakoja būtent apie ją. „Ir šiandien buvo tokių momentų“, – prisipažino jis, o broliui teko jį tildyti, kad neprisikalbėtų, nes vien kalbėdamas jau brenda į problemą. „Aš jaudinuosi. Man žmona pasakė, kad negrįšiu namo“, – nerimo Remigijus, o Algirdas pokštavo: „Skyrybos bus. Laukit“.
Apibendrindamas brolių testus V.Saldžiūnas pastebėjo, kad Remigijus turėjo daugiau apmąstymų ir patyrė daugiau nepatogumų. Algirdo testas buvo kiek ramesnis, jis turėjo taktiką ir buvo labiau susikoncentravęs.
Algirdas pastebėjo, kad per testą pakankamai efektingai veikia ir nepatogi kėdė, bet didžiausią įtaką daro prijungtas poligrafas. „Prijungus atsiranda toks psichologinis nerimas, ko užklaus. Aš nebijau atsakymų, bet vis tiek galvoju, ko gali paklausti. Psichologinis toks momentas yra, kai suvoki, jog aparatas rodo širdies veiklą, todėl, nori nenori, atsiranda nemalonūs jausmai. Paspaudžia ranką ir atrodo, kad kraujas į širdį net nenubėga“, – įspūdžiais pasidalijo Algirdas ir pridūrė, kad tai buvo įdomi ir netradicinė patirtis.
Remigijus prisipažino, kad stengėsi nuoširdžiai atsakyti į klausimus, todėl atsakydamas pradėdavo jaudintis. „Jaudinausi, kad galbūt pagalvos, jog sumelavau. Tikrai buvo tokių minčių, viduje buvo chaoso, ką pasakys ir kaip atrodysiu. Tikrai viduje kūnas verda“, – per testą apėmusius jausmus atskleidė menininkas. Nors broliai tvirtino, kad yra labai susišlifavę, kartais atrodydavo, kad atsakydami jie abejoja, ar atsako teisingai.
