Būtent šio, žmogaus fantaziją išlaisvinančio, menininkų judėjimo įkvėpta D.Rostovskytė ir nusprendė dalyvauti projekte „Dydžio (r)evoliucija“. O ir jo tikslas Dovilei pasirodė įkvepiantis – paskatinti moteris pakeisti požiūrį į save.
Modelio darbas merginai nebuvo naujiena – laisvalaikiu ji tai darė ir iki šiol. Tačiau į projektą Dovilė pasižiūrėjo ne tik kaip į galimybę realizuoti save kaip modelį, bet ir kaip mados stilistę.
Tačiau ne viskas projekte buvo taip paprasta. Dovilė pasakoja, kad projekte netrūko ir intrigų, ir emocingų akimirkų. Dar pirmoje laidoje merginai vertinimo komisija pasiūlė nusivalyti makiažą, Dovilė priėmė iššūkį - būtent drąsa jai padėjo net tik patekti į realybės šou, bet ir išlikti jame iki pat finalo.
„Buvo moterų, kurios pasitraukė iš projekto, nes niekaip neišdrįso nusimesti drabužių. Dalis moterų net nedrįsta pasižiūrėti į save nuogą veidrodyje, o čia reikėjo tai padaryti viešai“, – 15min pasakojo „Dydžio (r)evoliucijos“ finalininkė.
D.Rostovskytė pripažįsta, kad jai pačiai pozuoti prieš fotoobjektyvą ir filmavimo kameras vos pridengtu nuogu kūnu irgi nebuvo lengva.
„O kai kurios moterys teigė, jog nusimesti drabužių ir likti tik su maudymukais prieš kameros objektyvą negali, nes turi vaikų. Aš tuomet susimąsčiau, kokį skausmą širdyje jaučia tokios moterys, kai galvoja „Aš motina, turiu vaiką, vyrą – viskas, mano gyvenimas baigtas, aš privalau sėdėti namuose“, – 15min projekto įspūdžiais dalijasi D.Rostovskytė.
Dovilė taip pat pastebi, kad iškreiptą požiūrį į išvaizdą formuoja televizija, spauda, reklamos, kur kuriamas supermodelio, superžmogaus įvaizdis. Tačiau, pasak Dovilės, tik nedaugelis susimąsto, kad tokiu dėl savo fizinių savybių gali būti ne kiekvienas.
„Prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje žiūrėdavau į veidrodį ir bandydavau įsivaizduoti, kaip atrodyčiau, jei būčiau lieknesnė, kokie rūbai man tiktų, tuomet tai buvo tarsi svajonė. Suvokti, kad nieko negaliu pakeisti, nes tokia mano fiziologija, reikėjo laiko“, – sako projekto „Dydžio (r)evoliucija“ finalininkė.
Būti drąsiai ir pasitikėti savimi nuo pat mažumės Dovilę skatino šeima. Mergina pasakoja, kad su vyresne seserimi yra panašaus sudėjimo kaip mama, o jaunėlė sesuo labai liekna ir aukšta – ji dirba modeliu ir keliauja po pasaulį. Dovilė juokauja, kad dabar šeima turi du modelius.
„Nuo mažens mama mums kaldavo į galvas, kad privalome mylėti save tokias, kokios esame. Ji sakydavo: pažiūrėkite į mane – turiu tris nuostabias dukras. Gyvenimas puikus, nesvarbu, kokio tu sudėjimo, svarbiausia būti geram ir mylėti save“, – mamos žodžius prisimena Dovilė.
Mergina sako, kad pakeitus požiūrį į save, pasaulis nušvito visai kitomis spalvomis – ji išlaisvėjo, įgijo pasitikėjimo savimi. Dabar Dovilė savo kūną supranta kaip meno formą ir savęs išraišką.
Tačiau pakeisti požiūrį į save nepakanka – reikia keisti ir visuomenės požiūrį. D.Rostovskytė prisimena, kad svoris kadaise sutrukdė jai įsidarbinti teatre. Iš Vilniaus į aktorių atranką Panevėžyje nuvykusi Dovilė sulaukė psichologinio priekabiavimo.
„Prieš keletą metų važiavau į aktorių atranką Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Jam tada vadovavo seksualiniu priekabiavimu vėliau apkaltintas Linas Zaikauskas. Atranka buvo labai nemaloni, buvo priekabiaujama psichologiškai. Jis man tiesiai šviesiai rėžė: kai numesi svorio, tada ir atvažiuok“, – nemalonią patirtį prisiminė Dovilė.
Norėdama pakeisti Lietuvos visuomenėje įsisenėjusias moters vaidmens, homoseksualumo dogmas, Dovilė su bendraminčiais bendrakursiais Tomu Alenčiku, „X Faktoriuje“ išgarsėjusio Alen Chicco vardu, ir Deividu Katkumi įkūrė pirmą Lietuvoje Niujorko undergroundo „Club Kids“ kultūros įkvėptą mados performerių judėjimą „House of Kulkidz“(@house.of.kulkidz).
„Įkvėpimo sėmėmės iš amerikiečių filmo „Party Monster“. Supratome, kad Lietuvoje mes galime daryti tą patį – persirenginėti ir įvairiose vietose rengti performansus. Pradėjome inicijuoti vakarėlius, sulaukėme didelio susidomėjimo, žmonėms to trūksta. Tiesa, ne visi dar žino, kas tai yra“, – apie „Club Kids“ judėjimą 15min pasakojo D.Rostovskytė.
Dovilė sako, kad apibrėžti „Club Kids“ stiliaus neįmanoma – tai įvairių laikotarpių stilių mišinys: „Man tai yra kūrybos šventė, transformacija į tai, ką tuo metu man padiktuoja vaizduotė.“
Persikūnijus išeinama į gatves, tikslas – sukelti diskusiją visuomenėje.
„Žmonių reakcija labai įdomi – vieni džiaugiasi, kiti nustemba. Šių dienų pasaulį valdo technologijos ir protas, žmonės pamiršo, kad yra toks dalykas kaip jausmai. Pirmykščiai žmonės šokdavo, dainuodavo – tai būdavo išsivalymo ritualas. Mes darome tą patį, tik kitais būdais – elektronine muzika, išraiška, emocija“, – pasakoja laisvai samdoma aktore dirbanti Dovilė.
Taip persirengusi Dovilė su draugais dalyvauja įvairiuose privačiuose ir viešuose vakarėliuose – artimiausias vyks Naujųjų naktį Kaune.
O visai neseniai, pasivadinusi Krueladovil pseudonimu, Dovilė pradėjo sukti plokšteles – tapo didžėja. Mergina vakarėliuose groja įvairių žanrų mišinį – nuo repo iki techno. Pasak Dovilės, tokio tipo didžėjų Lietuvoje trūksta.
Paklausta, ar siekdama pakeisti visuomenę kaustančius stereotipus ji kartais nesijaučia kovojanti su vėjo malūnais, Dovilė sako, kad ir kaip beskambėtų keistai, būtent tai ją ir žavi: „Dėl ko tai darau? Dėl gražesnio pasaulio.“ Kaip pavyzdį ji pateikia garsų tapytoją Van Goghą – jo darbus visuomenė įvertino tik po mirties.
Tačiau Dovilė džiaugiasi – viskas pamažu keičiasi, jaunimas jau supranta, ką jų grupė daro ir kokią žinią neša.
