15min primena, kad festivalio „Tomorrowland“ pagrindinėje scenoje vakarėlį surengęs atlikėjas nepamiršo savo šaknų ir tiek įspūdingai miniai šėlstančių, tiek žiūrovams, kurie pasirodymą stebėjo tiesioginės transliacijos metu, pasidžiaugė savo kilme – sugrojo remiksuotą „Tautiškos giesmės“ versiją.
Lietuvos himno remiksą nuo 15.15 min. galite išgirsti čia:
Prieš tai atlikėjas kreipėsi į susirinkusią publiką ir paprašė gausiais aplodismentais pagerbti kraštą, iš kurio jis kilęs. Tą pačią akimirką jis už savo didžėjaus pulto išsitraukė Lietuvos trispalvę ir užgrojo naująją Lietuvos himno versiją.
Šalies vėliava plevėsavo ir minioje, o toks poelgis socialinėje erdvėje sulaukė daugybės gražių žodžių.
Vis dėlto, netrukus užvirė diskusijos – ar galėjo Dynoro pažeisti Valstybės himno įstatymą ir netyčia išreikšti nepagarbą Lietuvos himnui? Anot teisininko Vaidoto Sviderskio, atlikėjas įžengė į slidžią įstatyminę zoną.
„Jeigu tai nebuvo pasityčiojimas iš nacionalinių simbolių, tai gal ir legalu, bet jeigu tai virto pasityčiojimu, na, bent įgavo tokių bruožų, būtų nelabai gerai, nes tai būtų simbolikos išniekinimas“, – pasakojo teisininkas.
Anot jo, ko gero, iš dalies buvo įžengta į draudžiamą zoną ir daug interpretacijų galėtų priklausyti nuo konteksto.
„Su tokiais renginiais yra slidu vertinti. Panašus pavyzdys: buvo toks klausimas, kai trispalvę pradėjo piešti ant trumpikių, ant marškinėlių. Čia jaučiama riba – ar tai yra tam tikras valstybės simbolio populiarinimas žaidimo forma, ar tai patampa tam tikru išniekinimu“, – kalbėjo pašnekovas.
Pagal Valstybės himno įstatymo 6-ąjį straipsnį („Atsakomybė už himno negerbimą“):
1. Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat Lietuvoje esantys kiti asmenys privalo gerbti Lietuvos valstybės himną.
2. Lietuvos valstybės himnas negali būti naudojamas kaip taikomoji muzika – fonui, reklamai, pramoginiuose montažuose ir analogiškiems tikslams.
3. Viešas pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės himno baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Anot teisininko, šiuo straipsniu tikrai būtų galima operuoti. „Bet kokį tai duotų efektą? Diskusija, ko gero, čia būtų brandesnė nei teisinė pasekmė“, – užsiminė V.Sviderskis. Kaip teisininkas teigė, esant tokiai situacijai, kai įstatymas yra pažeidžiamas užsienio teritorijoje, teisinis procesas kur kas labiau pailgėja, nes viena valstybė kitai turi siųsti notą.
Bet kokiu atveju, teisininkas tikino, kad, matyt, jaunasis atlikėjas neturėjo jokių piktų užmojų ir išreiškė pagarbą taip, kaip tikėjo, kad yra geriausia.
