Buvęs kalinys Džordanos širdį pavergė paprastumu, žmoniškumu ir išmintimi. Taip „Lietuvos rytui“ tvirtino pati scenos žvaigždė.
Neseniai su ilgamečiu draugu Sergejumi išsiskyrusi 40 metų Dž.Butkutė dabar jaučiasi tarsi nusimetusi kausčiusius pančius.
Namuose gyvena buvęs draugas
Su Džordana dienraščio žurnalistė susitiko vienoje Kauno kavinių. Atlikėja išsyk įspėjo turinti vos pusvalandį – laukia dar daug nemalonių reikalų.
„Gyvenu sudėtingai. Sunkus laikas“, – vos prisėdusi prie staliuko ir užsisakiusi vaisinės arbatos pokalbį pradėjo atlikėja.
– Sakote, kad gyvenate sudėtingai. Tačiau ar meilė nesuteikia sparnų? Juk jūsų gyvenimo kelyje – naujas žmogus.
– Taip, ir dėkoju Dievui, kad šį žmogų sutikau. Tačiau turiu daug nemalonumų. Negaliu gyventi savo namuose. Buvęs draugas Sergejus atsisako iš mano buto išsikraustyti. Nežinau, kaip bus. Gali būti, kad net teismuose teks bylinėtis.
– Apmaudu?
– Žinoma. Tai – mano namai. Moku būsto paskolą, o gyventi negaliu. Nemalonu. Noriu gyventi savo namuose. Miegoti savo lovoje, ilsėtis ir jaustis kaip tvirtovėje.
– Ar nebandėte kalbėtis su Sergejumi gražiuoju?
– Jis nesutinka išsikelti. Tikina, kad daugelį metų dirbo mano vadybininku, todėl jam priklauso ir
 |
| Redo Vilimo/BFL nuotr./Džordana Butkutė su Sergejumi |
dalis buto. Tačiau tokio elgesio nesuvokiu. Jei kyla tokių klausimų, vadinasi, jis turi išsikraustyti iš mano namų, o jau tada imti bylinėtis teismuose. Jokiu būdu nesakau, kad Sergejus man nepadėjo. Jis padarė daug – ir koncertus rengdavo, ir mano vadybininkas buvo. Apmaudu, kad negaliu naudotis ir visais savo daiktais. Išeidama iš namų negalėjau juk išsinešti visos ketverių durų drabužių spintos su antresolėmis ir 63 porų batų.
– Tada, kai judu buvote kartu, pagrindinės pajamos buvo jūsų koncertai?
– Taip, žinoma. Todėl dabar ir apmaudu. Mudu kartu praleidome dešimt metų. Visą tą laiką Sergejus man buvo viskas. Mes nuolat būdavome kartu, o apie nuklydimus į kitą pusę – nei mano, nei jo – negali būti nė kalbos.
– Bet išaušo diena, kada Sergejus jums tapo niekuo?
– Ne visai. Mes jau maždaug pusę metų gyvenome tarsi brolis ir sesuo. Miegojome atskirose lovose, nesulaukiau jo pasveikinimo mūsų dešimties metų bendro gyvenimo proga, Sergejus manęs nepasveikino nei per Kalėdas, nei per Naujuosius metus, nei per gimtadienį. Visi šie dalykai, pagaliau – blėstantys jausmai baigėsi išsiskyrimu. Pastaruoju metu gyvenau su Sergejumi, tačiau jaučiausi taip, lyg gyvenčiau viena. Kai paprašiau, kad išsikraustytų, jis pasakė kad išeičiau aš, o man, kaip moteriai, nieko nejaučiąs.
– Dabar turite draugą. Žiniasklaida skelbia, kad Džordanos širdį užkariavo žmogžudys.
– Tai melas! Jis už žmogžudystę iš viso nėra teistas. Tiesa yra tik tai, kad Elegijus nemažai metų praleido įkalinimo įstaigoje. Na, ir kas? Jis – puikus, įdomus, išmintingas žmogus, man dar daugelio dalykų iš jo reikia mokytis.
– Tuomet už ką buvo teistas jūsų draugas?
– Nenoriu apie jį kalbėti. Galiu kalbėti tik apie save. Jis pats nenori viešumo. Gal ateis laikas, kai kalbės ir jis. Tačiau dabar dar per anksti. Jis man viską pasakojo apie savo praeitį. Žinau ją. Elegijus yra buvęs narkomanas. Buvo visokių negerų dalykų. Tačiau dabar viskas gerai – jau treji metai nevartoja jokio alkoholio ir jokių narkotikų.
