Serialuose „Broliai“, „Dapkai ir Butkai“, „Moterys meluoja geriau“ ir festivalyje AXX pasirodžiusi 30 metų aktorė šiame interviu dalijasi mintimis, kodėl patinka vaidinti neigiamus personažus ir su kokia dainininke yra nuolat painiojama.
 |
| Aktorė Eglė Driukaitė |
– Kokia yra Milda ir kaip ji atsiskleis seriale?
– Visada sunku kalbėti apie vaidinamą personažą, nes žmonės jį galbūt kitaip interpretuoja. Kaip ji toliau atsiskleis seriale, tegul bus intriga, bet paaiškės tai, kad ji turi žmogiškumo ir nėra vien tik blogas žmogus.
– Esate užsiminusi, kad Jums patinka vaidinti blogus personažus. Kodėl?
– Turbūt dėl to, kad tokių vaidmenų buvo nedaug. Pagal savo tipažą gaudavau daugiau teigiamus vaidmenis, vaidinau tik geras moteris arba mergaites. Festivaliui AXX filmavausi trumpametražiame filme „Ką padarė Džonis“. Tai buvo pirmas drąsesnis vaidmuo, filme netrūko keiksmažodžių, drastiškų veiksmų. Vėliau sukūriau apgavikės Liucijos vaidmenį seriale „Moterys meluoja geriau“. Vaidinant tokius personažus tenka vilkėti ir tokius drabužius, su kuriais niekada neišeičiau į gatvę. Gera vaidinant pabūti kitokiai, negu esu iš tikrųjų.
– Ar sunku save stebėti televizoriaus ekrane?
– Prisipažinsiu, kad tikrai jaudinausi prieš pirmos serijos peržiūrą, nes dauguma kolegų tą seriją jau buvo matę. Iš pradžių per daug neanalizavau, ką matau ekrane, tik vėliau susidėliojo visos mintys, kritika ir vertinimai. Kaip save įvertinau? Tegul bus paslaptis (juokiasi).
– Kaip Jūsų draugas Vilius reagavo į seriale esančias erotines scenas?
 |
| Eglė Driukaitė ir Vilius Alesius |
Taip, pradžioje tokia scena buvo... Reagavo žmoniškai ir protingai. Viskas buvo gerai. Aš prieš pirmą seriją papasakojau, kokių scenų bus, ir Vilius tam buvo iš anksto nusiteikęs. Jis turi savo nuomonę ir, jeigu reikia, ją pasako.
– Jūs ir dainininkė Vilija Matačiūnaitė seriale esate seserys. Kai kuriose nuotraukose esate stebėtinai panašios. Ar dėl šio panašumo esate sulaukusios kokių nors atsiliepimų?
– Tai pastebi daug kas ir ne tik filmo kūrybinės grupės nariai. Kartą mano mama, žiūrėdama nuotraukas, manęs paklausė, nuo kada nešioju akinius. Tik vėliau ji suprato, kad nuotraukoje – ne aš, o Vilija. Kai kuriais rakursais nuotraukose mes esame labai panašios, tačiau charakterio panašumų neįžvelgiu.
– Dauguma aktorių bando išvengti televizijos, jos poveikį vadina pigiu ir trumpalaikiu populiarumu. Ar Jums nebuvo dvejonių prieš sutinkant filmuotis televizijos serialuose?
– Aišku, jei aš turėčiau etatą teatre ir jei nuolat turėčiau darbo, tuomet turėčiau kitokius pasirinkimo kriterijus. Kadangi dabar yra kitokia situacija, pamaniau, kad geriau dirbti nei nieko nedaryti.
– Kur Jums labiau patinka vaidinti: serialuose, kine, teatre?..
– Šis klausimas dažnai užduodamas aktoriams ir jie dažniausiai atsako labiausiai vertinantys teatrą. Aš esu už saviraišką: jei gali save realizuoti televizijoje, vaidinti serialuose ar dar kur kitur – tuomet viskas yra puiku. Aš norėčiau, kad mano gyvenime būtų daugiau teatro, svajoju ir sukurti vaidmenį kine... Esu vaidinusi trumpametražiuose filmuose, tačiau ilgo metro filmas būtų išbandymas, didelė patirtis. Gal ta svajonė dar kada nors išsipildys (juokiasi).
– Kokį savo sukurtą vaidmenį laikote svarbiausiu?
– Ne visi kursą baigę aktoriai patenka į teatrą ar išsilaiko grupėje – dalis pabyra kas sau. Aš buvau iš tokių, kuri baigusi studijas liko viena. Kiekvienas gautas vaidmuo yra svarbus ir jį galima vadinti svajonių vaidmeniu, nes reikia džiaugtis galimybe dirbti savo darbą. Dėl to šešerius metus ir mokiausi akademijoje. Kiekvienas vaidmuo – tam tikra patirtis, iššūkis, pažintys ir naujas gyvenimo puslapis.
– Galbūt svajojate įkūnyti kokį nors personažą? Kokį vaidmenį galėtumėte pavadinti svajonių vaidmeniu?
– Man yra labai įstrigęs Medėjos personažas. Tai tragiškas, ryškus vaidmuo ir jis mane labai traukia. Kiekvieno aktoriaus svajonė yra vaidinti kuo įvairesnių personažų ir nebūti įspraustam į vieną amplua.
– Į kokius aktorius lygiuojatės ir kokius galite vadinti savo mėgstamiausiais?
– Niekada negalvojau, kad norėčiau į ką nors lygiuotis. Yra aktorių, kuriais žaviuosi, pavyzdžiui, mūsų kurso vadovu Vladu Bagdonu, aktore Egle Gabrėnaite, su kuria teko filmuotis. Iš šių aktorių galima pasimokyti meistriškumo. Mane žavinti būdo savybė – nesusireikšminimas, kuklumas. Kartais žavi ir begalinis pasitikėjimas savimi, ryžtas, mokėjimas visada būti pirmose gretose. Manau, viso to reikia aktoriui.
– Ar, Jūsų manymu, aktorystė turi minusų?
– Skaudu žiūrėti, kai buvusios kino, teatro žvaigždės vos suduria galą su galu. Kadaise garbinti aktoriai yra priversti palikti teatrą dėl amžiaus ir jie tai išgyvena labai sunkiai. Baisiausia yra tada, kai žmogus būna niekam nereikalingas. Svarbiausia yra turėti galimybę dirbti kiek galima ilgiau ir būti tinkamai įvertintam.
 |
| Milda (E. Driukaitė) ir Hubertas (A. Paulavičius) |
– Sakoma, kad aktoriai įpranta nešioti kaukes ne tik scenoje, bet ir gyvenime. Galbūt pastebėjote, ar tai yra tiesa?..
– Manau, kad pasakymas, jog visi aktoriai vaidina ir gyvenime, yra štampas. Aš pastebiu kitką – visa visuomenė nešioja kaukes.
– Esate įgijusi ne tik aktorės profesiją, bet ir turite viešųjų ryšių magistrantūros diplomą. Ar galvojate visą gyvenimą sieti su aktoryste, o gal planuojate dirbti ryšių su visuomene srityje?
– Į aktorinį pasukau visiškai intuityviai, klausydama vidaus. Besimokydama galvojau tik apie tai, kad ateityje būsiu aktorė. Po studijų buvo visokių periodų – ir darbingų, ir didelių pauzių. Viešųjų ryšių studijas rinkausi, nes tam turėjau ir laiko, ir noro, taip pat buvau skatinama iš šalies įgyti dar vieną profesiją. Aktorius visada vaikščioja tarsi ant lyno. Mano atveju po apačia yra tinklas ir nugriūti nėra taip baisu. Tačiau kai to tinklo nėra, aktorystė tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu. Jeigu būtų mano valia, eičiau lynu be apsauginio tinklo.
