– Egle, rugpjūčio 18-ąją sutikote su labai gražiu skaičiumi – 30. Ką jis jums reiškia?
– Iš tikrųjų tas skaičius atskiria. Jau suprantu, kad esu moteris, nebe mergaitė. Aišku, labai stipriai nesureikšminu, bet prieš pat 30-metį buvo apmąstymų.
– Ar sulaukusi 30-mečio nejaučiate kokio nors spaudimo iš aplinkinių?
– Manau, kad daug moterų po šio skaičiaus patiria atitinkamą jausmą, kai tuo metu neturi antros pusės, vaikų. Senesniais laikais tokios moterys buvo vadinamos senmergėmis. O dabar gyvename kitokiais laikais, požiūris pasikeitė.
Jei vadovaučiausi stereotipais, 25-erių galbūt jau būčiau turėjusi du vaikus, bet dabar XXI amžius ir gyvenu taip, kaip man atrodo geriausia. Suprantu, kad reikia gyventi tėkmėje, o ne remiantis kažkokiais stereotipais. Todėl jeigu šiandien man kažkas pasakytų „oi, neturi vaikų“, tai aš visiškai nereaguočiau.
Kol kas nusprendžiau būti viena ir man dėl to labai gera.
Mano laimė bus tada, kai susirasiu savo žmogų, su kuriuo norėsiu sukurti šeimą. Tai bus išjausta ir pajausta. Nenoriu nieko daryti standartiškai. Noriu sukurti savo gyvenimo paveikslėlį. Ir aš žinau, kad tikrai susirasiu antrą pusę, bet šiuo metu kol kas nusprendžiau būti viena ir man dėl to labai gera.
– Savo 30-ojo gimtadienio proga surengėte didelę šventę?
– Džiugu, kad šventė vyko Vilniaus širdyje, ant pačios Neries upės „Baržoje“. Tai puiki vieta, tinkanti koncertams, todėl buvo labai gera čia pasirodyti. Taip pat norėčiau padėkoti „Sovestijana Design“ už balionų dekoracijas, kurios šventę padarė dar gražesnę.
Gimtadienį minėjau artimų draugų, šeimos rate, gavau labai daug sveikinimų. Pasidariau tokią šventę, kurios tikrai ilgai nepamiršiu. Nors iš pradžių dar svarsčiau, ar švęsti tą 30-metį... Bet po pandemijos ir visų karantinų man trūko švenčių. Todėl galiu pasakyti, kad tikrai buvo labai smagu.
– Gimtadienio šventėje ir pati dainavote. Galbūt jos metu pristatėte kokias nors muzikines naujienas?
– Prieš du mėnesius išleidau dainą „Pirmas bučinys“, o kitoms dainoms padariau akustines versijas, jos skambėjo kitaip, lyriškiau. Tad per savo gimtadienį ir atlikau tuos kūrinius. Šventėje dainavau ne tik aš, bet ir mano brolis Linas, taip pat atlikėjas Paulius Bagdanavičius. Vakare tikrai buvo daug muzikos, o mano pasirodymas buvo jaukus ir fainas.
– Net neabejoju, kad gavote ir pačių įvairiausių dovanų. Gal kuri nors labiausiai įsiminė?
– Man svarbiausia dėmesys, žmonių laikas. Mano pagrindinė dovana ir buvo ta, kad susibūrė žmonės, kuriuos norėjau matyti tą dieną. O materialios dovanos nėra tai, apie ką aš norėčiau pasakoti.
Šventės akimirkos – galerijoje:
– Teigiate, kad prieš 30-metį turėjote ką apmąstyti. Tad kaip pasikeitėte per visus tuos metus?
– Galvojau, kokia buvau prieš penkerius metus, tai tikrai jaučiasi, kad mąstyme ateina branda, kai nebesuki galvos dėl mažiausių dalykų. Dabar jaučiuosi tvirtesnė, atradusi daugiau savęs kaip žmogus. Supratau, kad žmonės klysta. Anksčiau sau neleisdavau suklysti. Norėdavau būti tobulas žmogus. O būnant jauna, tas gyvenimas nebūna gerai apsišlifavęs. Su laiku vis tiek atsiranda daugiau patirties iš asmeninio gyvenimo.
Supratau, kad žmonės klysta.
– Kartais ką nors prisiminus, norėtumėte tam tikrus gyvenimo momentus ištrinti. Ar jūs tokių turite?
– Manau, kad svarbiausia būna tada, kai supranti, jog galima klysti. Mes kartais po tam tikrų faktų bandome būti protingais ir pasakyti priešingą nuomonę, tačiau turi įsivertinti, ar tikrai gali tai padaryti.
– Užpūtėte 30-ąją žvakutę. Ko sau palinkėjote naujam gyvenimo etapui?
– Supratau, kad esu labai nenuspėjamas žmogus. Vieną dieną galiu norėti vieno, o kitą – jau kito. Dabar pagrinde orientuojuosi į tai, kas man patinka. Pavyzdžiui, gyvenime turiu daugiau muzikos, šokių. Mane ši veikla labai atpalaiduoja.
Stengiuosi, kad mano gyvenime būtų šeima.
Dar svarbu neapleisti savo artimųjų. Man pavyksta suderinti, bet būna, kad kažkas nukenčia. Yra žmonių, kurie nuolat dirba, tuo gyvena, tai aš stengiuosi, kad mano gyvenime būtų šeima. Nenoriu visiškai jos numesti į šalį ir pasakyti, kad darau karjerą, koncertuoju, tai, supraskite mane. Aš labai stengiuosi visur būti ir sudalyvauti, todėl tikiuosi, kad taip bus ir ateityje.
