Egle, kas nutiko, kad Tavo koja įtvare?
Prieš kelias dienas patyriau traumą. Žaidžiau su vaikeliu, kai netikėtai ant manęs užkrito fortepijonas. Tiesa, vaikiškas, žaislinis. Instrumentas užkrito tiesiai ant kojos. Skausmas, suprantama, buvo nežmoniškas.
Kadangi skausmas ilgainiui atslūgo, dar tą pačią dieną sugalvojau eiti į šokių treniruotę. Kitą dieną vėl ėjau į repeticiją. Tačiau jau nebesijaučiau taip gerai, kaip iš vakaro. Mano partneris Marius prašė nejuokauti su sveikata ir kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Tačiau nepaklausiau jo ir tą dieną šokau net 6 valandas. Visi „džiaugsmai“ prasidėjo kitą naktį. Supratau, kad situacija prasta ir kad su ledo kompresais nebeišsisuksiu, todėl iš pat ryto nuskubėjau pas medikus.
Ką jie pasakė?
Buvo labai juokinga situacija. Nors puikiai žinojau, kad gydytojas labai užimtas, paklausiau jo, ar negalėtų manęs kuo skubiau apžiūrėti, nes netrukus man turi prasidėti šokių repeticija. Gydytojo žvilgsnis buvo iškalbingas. Vėliau jis pridūrė: „Dar neaišku, poniute, ar apskritai galėsite šokti.“
Egle, tai kokia diagnozė?
Gydytojas įtaria, kad man lūžo dešinės kojos ketvirtas pirštas. Iš rentgeno nuotraukos kol kas tiksliai negalima nustatyti tikrosios diagnozės. Iki šiol neaišku, ar pirštas lūžo, ar yra stipriai sumuštas. Siūlė rinktis – arba gipsuoti, arba įstatyti pėdą į įtvarą. Pasirinkau pastarąjį variantą. Taigi, arba mane greitai išlaisvins iš įtvaro ir jau po savaitės galėsiu šokti, arba teks su sugipsuota koja praleisti ilgą laiką ir atsisveikinti su šokių projektu. Viskas paaiškės artimiausiu metu.
Juk buvai tokia laiminga, kad mokausi šokti. Be to, iš prigimties esi labai judri. Kaip jautiesi, kai svajonės dūžta į šipulius?
Baisu! Aš tiesiog sienomis laipioju. Blogai gyvenu... Gydytojas pasakė: „Dabar tau lovos režimas, turi nepervargti, kuo daugiau ilsėtis.“ Bet kur tau – pabandykite mane įsivaizduoti ramybės būsenos (juokiasi). Nelabai ir pati save matau, kaip nieko neveikiančią, tik namie sėdinčią moterį. Noriu tik vieno – kad mano pirštas kuo greičiau sugytų.
Arba yra kitas variantas: gali vaidinti rimtą ligonę, prisikviesti į namus bičiulių ir prašyti, kad jie viską už Tave darytų...
(Kvatojasi.) Va apie tai aš dar nepagalvojau, bet būtų visai neblogas sprendimas. Tiesą pasakius, niekada gyvenime negalvojau apie tai, kuo man kiti galėtų padėti, – pati norėdavau aplinkiniams pagelbėti. Bet galbūt pats laikas pagalvoti ir apie save.
