Tapdama viena iš projekto dalyvių E.Skrolytė turėjo nusifotografuoti fotosesijoje ir atsakyti į paprastą, tačiau tuo pačiu daug apmąstymų keliantį klausimą.
„Kadangi man patinka ruduo, mes tiesiog išėjome į lauką ir paprastai pasifotografavome. Projekto autorius užduoda klausimą, ką kiekvienam dalyviui reiškia būti savimi. Man pasirodė, kad šiomis dienomis tai labai aktuali tema, nes žmonės ne tik labai atitolę vieni nuo kitų, bet pirmiausiai ir patys nuo savęs. Vadovaujamės mums primestais stereotipais, siekiame ne savų tikslų, dėl ko tampame nelaiminga visuomene“, – Žmonės.lt sakė E.Skrolytė.
Įsiamžinusi rudens fone E.Skrolytė projekto autoriui atsakė, ką jai reiškia būti savimi ir ką turėtų atskleisti jos nuotraukos.
„Aš jaučiuosi savimi tada, kai žiūrėdama į veidrodį matau savo... nosį. Tikrą! Su kuria ir gimiau. Kai savo mylimus žmones bučiuoju „neparemontuotomis“ lūpomis. Netobulomis. Kai ryškinu blakstienas ir akis, kurių vokai nepatempti. Vis dar! Ir tai tikrai nereiškia, kad nematau savo trūkumų. Priešingai. Juos matau labai aiškiai. Kaskart kai žvelgiu į savo kambario arba sielos veidrodį. Jaučiuosi savimi tuomet, kai leidžiu sau neatitikti lūkesčių, kurie ne mano. Kai turiu drąsos neatitikti trafareto. Patarčiau kitiems savęs ieškoti... be recepto. Jo nėra. Tiesiog reikia išdrįsti. Bus baisu. Ir ne viskas patiks. Ypač kitiems! Bet labai verta“, – šypteli Eglė.
Gąsdina moterų nemeilė sau
E.Skrolytė atviravo, kad bandydama atsakyti į socialinio projekto klausimą, ji susimąstė apie šiuolaikines moteris ir gerokai iškreiptą jų savivertę.
Aš jaučiuosi savimi tada, kai žiūrėdama į veidrodį matau savo... nosį. Tikrą! Su kuria ir gimiau.
„Į klausimą, kas yra buvimas savimi, atsakiau truputėlį su juodu humoru, kuris atspindi šių dienų aktualijas: moterims būti savimi šioje visuomenėje yra labai sudėtinga – keliami neadekvatūs reikalavimai, net iš artimiausios aplinkos moterys girdi, kad jos yra kažkokios „nepakankamos“. Po tokių dalykų prasideda baisus, dabartines moteris užpuolęs „virusas“ – savęs naikinimas pradedant neva tai save gražinti.
Tai, mano akimis, pavirsta į tikrą destrukciją ir neturėjimą meilės sau. Juk žmogus unikalus ir gražus būtent tuo, koks jis yra, tikrai tuo tikiu, – teigė pašnekovė. – O jeigu norime save gražinti – tai labai pagirtina. Gražinkime savo vidinį pasaulį. O tam yra daug puikių kelių, tokių kaip pagalba silpnesniems ar paprastas geranoriškumas praeiviui, elementarus mandagumas stovint prie kasos parduotuvėje, jau nekalbant apie geras knygas, filmus, spektaklius.
Pradėję save naikinti tie žmonės nebejaučia ribų – mane tai labai gąsdina, juk pati esu dviejų vaikų mama, todėl noriu, kad jie priimtų save ir vertintų tokius, kokie jie yra.“
