Eglė niekada nėra nuleidusi rankų, gal tik tą vienintelį kartą, kai norėjo mesti šokius. Tačiau po metų, sako, atėjo tuštumos jausmas ir prasidėjo beprotiškas šokių ilgesys. Du mėnesius sapnavo tik varžybas.
Tas laikas buvo tikrasis emocinis lūžis, prisipažįsta. „Iš pradžių dar priešinausi tai minčiai: „Ne, aš puikiai gyvenu ir be šokių!“ Bet vis labiau graužė: „O gal iš tikrųjų dar ką nors galėčiau nuveikti ant parketo?..“
Maždaug tuo metu ir atėjo puikus pasiūlymas iš Amerikos. Juo labiau kad Europoje šokėjų karjeros pabaiga – maždaug dvidešimt septyneri metai.
„Tuo tarpu Amerikoje – visai kita sistema ir kitoks požiūris į šokėjas: dvidešimtmetė tėra lyg pradinukė, nes tik trisdešimties sulaukusi moteris geriausiai valdo kūną ir žino, ką nori pasakyti savo šokiu“, – patikina.
Nors Lietuvoje palieka širdies draugą, Eglė sutinka, kad tai bus rimtas santykių išbandymas tokiu atstumu. Tačiau priimti rimtus sprendimus dėl vestuvių ir šeimos jiems esą dar ankstoka. „Todėl manau, jog dar turiu laiko kur nors išvažiuoti ir galbūt grįžti. Užtat paskui nesigailėsiu ir nieko nekaltinsiu, kad ko nors nepadariau.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“!
Specialiai jums – Eglės Straleckaitės fotosesijos užkulisiai vaizdo klipe:
