Sveikiname su gera žinia! Netyčiukas?
Ne, viskas planuota ir laukta. Net jeigu būtų kitaip, būtume laimingi. Juk pats laikas auginti vaikus: karjerą prieš porą metų baigiau, tačiau motinystę suplanuoti ne taip paprasta. Vaikai ateina tada, kai jiems atrodo tinkamiausias laikas. Sako, net ir tėvus patys išsirenka (juokiasi).
Vadinasi, mėgaujatės prabanga atsidėti ramiam ir prasmingam laukimui?
Kaip tik labai aktyviai visur dalyvauju ir iki gimdymo neketinu atsidėti poilsiui. Pavasarį dalyvavau projekte „Tu gali šokti“. Buvo nėštumo pradžia, todėl kartais jausdavau nuovargį, nuotaikos kaitą, pykinimą, tačiau su viskuo pavyko susitvarkyti. Kai tinkamai nusiteiki ir lauki mielų permainų, visus blogumus išgyveni kur kas lengviau. Pagaliau daug lemia geros emocijos – jos mane lydi ir darbe, ir namuose. Net ir po gimdymo neketinu ilgam atsitraukti nuo darbų. Manau, kad viską suderinsiu, žinoma, dirbsiu lėtesniu tempu. Niekam savo kūdikio neketinu numesti. Atsisakyti trenerės darbo būtų sudėtinga, nes mūsų darbe nuolat vyksta pasikeitimų, reikia su pasauliu žengti koja kojon. Kita vertus, negalėčiau ilgam palikti mokinių.
Ne taip seniai išlaikiau egzaminus ir gavau tarptautinės šokių teisėjos kategoriją, todėl dabar galėsiu teisėjauti tarptautinėse varžybose. Iš mūsų šalies jaunosios kartos šokėjų tokį statusą turi nedaug kas, todėl reikia šviežio kraujo ir vyresnių teisėjų pamainos.
Kai bemaž prieš porą metų pranešėte apie sužadėtuves su širdies draugu odontologu Mariumi Damaševičiumi, laukėme jūsų vestuvių. Bet...
Tvarka ir įvykių eiliškumas mums nesvarbūs. Kur kas labiau rūpi tarpusavio santykių tikrumas, meilė, rūpinimasis vienas kitu. Per porą metų su Mariumi patikrinome vienas kitą. Įforminti santykius nėra taip svarbu, nes jau turiu tokios patirties (šypsosi). Deja, kartais per vėlai supranti, kad gyvenant poroje svarbūs kiti dalykai. Žinia, kad į pasaulį beldžiasi nauja gyvybė, daug ką priverčia paspartinti vestuves. O mes manome, kad nėra kur lėkti, verstis per galvą.
Dabar tvarkome buitį, ateityje planuojame ieškoti didesnių namų, nes tikime, kad susilauksime daugiau atžalų. O kol kas bus gerai ir bute.
Ar savo vaikus leisite į šokius?
Jau dabar, kai mažylis išgirsta muziką, duodasi kojomis į visas puses (juokiasi). Dar kai nesilaukiau, su Mariumi kalbėjomės: jeigu bus mergaitė, mokysis šokti. Mariui atrodo, kad berniukui labiau tinka užsiimti rimtesniu sportu. Manau, kiekvienas vaikas kokius trejus ketverius metus turėtų lankyti šokių pamokas dėl savęs. Mokėjimas šokti – kultūringo, išsilavinusio žmogaus požymis. Pagaliau vaikus ne taip paprasta reguliuoti ir jiems nurodinėti. Mes su seserimi pačios nuėjome ir užsirašėme į šokių būrelį. Tėvai sąraše pamatė pavardes ir viską suprato. Todėl nežinia, kaip bus su mūsų vaikeliu.
