1. Gimiau Vokietijoje, bet esu lietuvė. Mano tėvynė – Lietuva.
2. Tris paskutines mokyklos klases baigiau Lietuvoje, Šakiuose, iki tol mokiausi užsienyje. Neseniai senuose dokumentuose radau mokyklos rekomendaciją, kurioje auklėtoja pataria man tapti aktore. Baigiau VPU slavistikos magistrantūrą, bet dirbau kosmetologe, stiliste, dariau makiažus. Šiuo metu studijuoju viešąją politiką magistrantūroje.
3. Studijų laikais mane vadindavo „mergina su gitara“. Visi vakarėliai ir konkursai neapsieidavo be manęs ir gitaros. Beje, dainavau chore „Ave vita“, su kuriuo rengėme koncertinius turus, dalyvavome dainų šventėje.
4. Labai norėjau tapti dainininke, tad savarankiškai nuvykau į Jerevano (tuo metu ten gyvenome) muzikos konservatoriją, stojau į klasikinį vokalą. Mane priėmė po pirmos perklausos, bet kai sužinojo, kad esu aštuntokė ir man tik 15 metų, liepė dar kelerius metus pakentėti. Nuo to laiko mane visada žavi klasikinė muzika. Kai ruošiausi įrašyti savo solinį albumą, lankiau vokalo pamokas pas operos solistę. Tos pamokos man suteikė daug laimės.
5. Į konkursą „Kauno ponia“ mane nuvedė bendradarbės, nors aš apie tai nebuvau girdėjusi. Po sėkmingos atrankos pamaniau, kad, repetuodama pasirodymus, turėsiu ką veikti šaltais rudens vakarais. Kai paskelbė pirmąją nominaciją „Foto ponia“ ir man uždėjo juostą, pamaniau, kad viskas, darbas padarytas, laimėjimas geras, galima atsipalaiduoti. Savo pavardės, paskelbus „Kauno ponios“ laimėtoją, neišgirdau. Maniau, kad pasakė kitos dalyvės vardą ir jau norėjau ją sveikinti. Tik vėliau suvokiau, jog laimėjau aš. Paskui nieko nebepamenu, nes viskas vyko tarsi rūke.
6. Burleska susidomėjau prieš trejus metus, kai kūriau savo dainų programą. Dar tada įsigijau daug korsetų, pirštinių, vėduoklių, ilgų iki žemės ir ilgais šleifais suknelių. Kiekvienas kūrinys atspindi vis kitą personažą, įkūniju skirtingas moteris. Kiekvienai dainai turiu atskirą drabužį.
7. Dalyvavau profesionalių fotografų erotinėse fotosesijose. Manau, jei moteris pasipuošusi vakariniu makiažu ir dizainerio Christiano Louboutino bateliais – ji nėra nuoga. Dažnai fotografuojuosi pin-up stiliumi, kuris man labai artimas.
8. Labiausiai man tiktų apibūdinimas „šiuolaikinė retro ponia“. Mano svajonė – turėti tokius namus, kuriuose būtų atskira buduaro stiliaus patalpa drabužiams, vintažiniams aksesuarams, skrybėlaitėms. Sienų, užuolaidų spalva turėtų būti tamsiai violetinė, kabėtų senoviniai veidrodžiai, sietynai... Norėčiau gyventi tais laikais, kai gyvavo dvarų kultūra. Žaviuosi senovinėmis suknelėmis, to meto ponių manieromis.
9. Mūsų šeima kilusi iš bajorų giminės. Tai neseniai man pasakė giminės. Beje, turime mūsų kilmę įrodančius dokumentus. Gaila, kad šiandien ši kultūra nepuoselėjama. Laikai pasikeitę, tad kiekvienas žmogus gyvenimo būdą renkasi pagal savo įsitikinimus ir galimybes.
10. Laisvai kalbu keturiomis kalbomis: vokiškai, rusiškai, angliškai, lietuviškai. Šiek tiek gruziniškai, taip pat keletą žodžių galėčiau parašyti hieroglifais.
11. Naująjį hobį lėmė atsitiktinumas. Jei nebūčiau paklydusi ieškodama man reikiamo adreso, tikriausiai nebūčiau sukūrusi kvepalų „Nymphe de Eglija“. Neplanuotai mano gyvenime atsirado Kauno aromaterapeutų klubas, kuriame dvejus metus mokiausi kvepalų ir kremų gamybos paslapčių. Šią vasarą su šiuo klubu keliavau į Provansą ir Grase sukūriau kvepalų formulę.
12. Nors atrodau bebaimė, turiu fobijų, kurios kartais man pakiša koją. Bijau drugelių (pasirodo, kaip ir Holivudo aktorė Nicole Kidman), mažų uždarų patalpų, siaurų liftų, nejaukiai jaučiuosi soliariume. Bet kurioje patalpoje stengiuosi atsisėsti taip, kad būčiau veidu į duris. Jei renkuosi restoraną, prašau man surasti minkštasuolį ar fotelį, nes nemėgstu sėdėti ant kietos kėdės.
13. Turiu vieną priklausomybę: kai ateinu pas draugus į namus, būtinai peržiūriu mados ir kitokius įdomius žurnalus. Tik tada atsipalaiduoju ir galiu normaliai bendrauti. Draugai tai toleruoja, supranta. Tuo metu jie paruošia man kavos, pagamina ką nors skanaus.
14. Visiems kyla neaiškumų dėl mano vardo ir pavardės. Prieš aštuonerius metus, kai gavau leidimą iš Teisingumo ministerijos, vardą Eglė pakeičiau į Eglija. Jį pati sugalvojau. Klausiau astrologės, ar gerai padariau. Pasirodo, kuo mažiau žmonių turi tam tikrą vardą, tuo daugiau energijos to vardo savininkas gauna iš kosmoso. Kol kas Lietuvoje esu vienintelė tokiu vardu. O pavardę iš mergautinės Vaitkevičiūtės pakeičiau į neutralią. Man nepatinka būti kažkieno -iene.
15. Nenumarinu minties, kad kada nors būsiu politikė. Kartą dalyvavau rinkimuose į Seimą vienmandatėje apylinkėje. Tais metais sėkmė mūsų nelydėjo.
