Parduotuvėse kremų įvairovė – begalinė. Kodėl ėmėtės gaminti pati?
Jau gerų penkiolika metų domiuosi kosmetologija. Kai išmokau skaityti parduodamų kremų etiketes, požiūris į juos pasikeitė. Labai svarbu ir sudėtis, ir ekologiškumas, ir kompanijos vardas, ir netgi tai, lauke ar uždaruose šiltnamiuose auginamos žolelės, kurios vėliau patenka į kremą. Pabandžiusi natūralių kremų, prie parduotuvinių niekada nebegrįšiu.
Kokių aliejų dedate į sau skirtą kremą?
Paskutinį kremą sumaišiau iš avokadų, simondsijų, agurklių aliejų ir pelargonijų bei levandų hidrolatų. Dar lašelio rozmarinų aliejaus, šiek tiek bergamočių... Aišku, yra tam tikrų paslapčių, kaip maišyti, kad visos tos medžiagos susijungtų. Be to, moterys ir jų poreikiai labai skirtingi, todėl ir kremus savo draugėms ar norinčioms jų įsigyti darau labai skirtingus. Vienai reikia pagalbos nuo raukšlių, kitai – nuo celiulito, trečiai puikiai tinka paprasčiausias morkų ekstraktas... O kartais reikia tiesiog tokių aliejų mišinio, kuris veiktų kaip afrodiziakas ir keltų nuotaiką.
Kuo turi kvepėti moteris pagal Egliją Vaitkevičę?
Man patinka švelnus rytietiškas aromatas. Be to, mano kvepalai gaminami ne spirito, o natūralių ekologiškų aliejų pagrindu. Tokie daug kur iki šiol laikomi vertingesni nei parduotuviniai, masinės gamybos. Bet mano kainos neturėtų kandžiotis: 50 ml buteliukas kremo kainuos nuo 50 litų.