STUDIJOS, MENAS. Baigiau Dailės akademiją, magistrantūrą, aukštais balais. Surengiau ne vieną parodą Europoje, tapau Belgijos ir Švedijos dailės centrų nariu. Be to, iki šiol priklausau Lietuvos dailininkų sąjungai. Mano darbų įsigijo Europos Parlamento politikai, Lietuvos verslininkai, Švedijos karalienė.
TELEVIZIJOS VEIKLA. Esu prodiuseris ir režisierius laidų „Prašau žodžio“, „Klausk“, „Ketvirtoji valdžia“, „TV karaokė“ ir kt.
DIZAINO VEIKLA. Sukūriau ne vienos televizijos studijos dizainą. Dabartinės TV3 ir LTV Žinių studijos, laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, „Nacionalinė paieškų tarnyba“, „Rožių kerai“, „Muzikinė karuselė“ – tai tik keli mano kūrybos vaisiai.
TEATRO VEIKLA. Su Karina Krysko ir puikia menininkų komanda buvome sukūrę teatrą „Karman“. Jam vadovavau kaip prodiuseris, režisierius ir scenarijaus autorius. Mūsų anšlaginiai spektakliai buvo rodomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
KITI DARBAI. Niekada nedirbau kontoroje. Visada buvau laisvas ir nepriklausomas. Tiesa, teko dirbti keliose stambiose reklamos agentūrose kūrybos direktoriumi. Tai gera patirtis.
MUZIKA. Apie mano, kaip prodiuserio, veiklą girdėjo tik pusė Lietuvos. Tačiau mažai kas žino, kaip baisu man buvo žengti pirmuosius žingsnius į sceną su grupe „Naujieji lietuviai“. Tuo metu mano draugus ir verslo partnerius ištiko šokas! Tačiau ši veikla man labai patiko ir teikė džiaugsmo. Niekada nepamiršiu tų nuoširdžių ir gražių kaimo žmonių, kuriuos sutikau koncertuose.
G. Žilinsko nuotr./Egmontas Bžeskas |
MAMOS ĮNAŠAS Į MENIŠKĄ VAIKYSTĘ. Užaugau menininkų šeimoje: močiutė – tapytoja, mama – grafikė. Būtent mamytė buvo mano pagrindinė piešimo mokytoja ir meno guru. Vaikystėje iliustravau Anzelmo Matučio knygą „Kas žmogiuko širdyje“. Piešdavau ir dienomis, ir naktimis. Penkiolika metų paaukojau žmogaus anatomijos analizei ir piešimui. Jau Dailės akademijoje nuogo kūno prisižiūrėjau iki soties, todėl merginos savo nuogybėmis manęs niekada nestebino.
AŠ – RAŠYTOJAS. Kai man buvo dešimt metų, rašiau romanus ir keistas pasakas. Tada domėjausi kosmosu ir senąja majų kultūra. Vienas iš įdomiausių mano darbų vaikystėje buvo apie žmogaus ir kosmoso sąsają. Padariau išvadą, kad Žemė yra sugedusi ir nesveika ląstelė, kurioje žmonėms patogu gyventi.
MOTERYS. Visi galvoja, kad vaikausi merginų. Taip, aš myliu moteris. Gražus elgesys ir dėmesio rodymas dailiosios lyties atstovėms yra sena džentelmeno pareiga, tačiau niekas su žvake nestovėjo mano miegamajame. Prisipažinsiu – nekenčiu pirmos nakties sekso! Tai banalu! Manau, jis niekada nebūna kokybiškas. Man reikia laiko. Draugauju su moterimi tol, kol suprantu ne vieną jos pusę. Ta, kuri sugeba pačiupti, sudominti ir sugluminti mane, būna įdomi.
Supratau, kad svarbiausia, jog moteris nutylėtų beviltiškus mūsų – vyrų – trūkumus. Man nereikalinga šeimininkė virtuvėje. Man reikia moters, kuri suvoktų atsakomybę gyvenime, norėtų vaiko ir taptų tikra drauge.
MEILĖ. Tikroji meilė nėra tol, kol su moterimi linksma gyventi, šokti, mylėtis, keliauti, dirbti, verkti... Tol, kol ji visapusiškai graži... Tai tik susižavėjimas ir pagunda. Tikra meilė atsiranda bėgant laikui. Dažniausiai tai nutinka sulaukus bendro meilės vaisiaus – vaikelio. Tik neseniai supratau, kad žodį „myliu“ galima sakyti tada, kai nori turėti bendrą kūrinį su mylima moterimi. Gal banalu, bet gražu – vaikas yra didžiausia mūsų kūryba.
LOVELASAS. Nesuprantu šios man klijuojamos etiketės. Daug laiko landžioti po lovas neturėjau. Iki 36 metų turėjau tik tris rimtas merginas. Nemanau, kad tai tinka lovelasui.
Su K. Krysko gyvenome ketverius metus. Prieš tai turėjau panelę, su kuria kartu buvome net septynerius metus. Tiesa, gyvenime buvo ir linksmasis periodas. Tuos ketverius metus vadinu skyrybų ir atradimų laikotarpiu ieškant žmonos. Tiesą pasakius, dabar manęs jau nė viena mergina nestebina: nei blondinė, nei brunetė, nei mulatė, nei japonė... Mane džiugina tos, kurios trokšta šeimos.
SVAJONĖS. Vienintelė mano svajonė – susilaukti vaiko su mylima moterimi. Darbas, karjera ir sėkmė tėra pastangos dėl atžalos. Tačiau yra vienas svarbus aspektas: noriu vesti žinodamas, kad be proto myliu. Nesvarbu, ar žmona tuo metu jau lauksis vaikelio, ar ne. Svarbu, kad sau ir Dievui būčiau sąžiningas ir žinočiau, jog meilę šeimai išsaugosiu amžinai.
NEPADARYTI DARBAI. Trokštu pabūti atsiskyrėliu, pailsėti nuo pramogų ir triukšmo. Idealiausia būtų pasijusti Robinzonu Kruzu ir įsikurti Pietų Kinijos saloje ar Tailando salyne. Norėčiau susipažinti su vietos religija, parašyti gyvenimo laiškų knygą, nutapyti ne vieną paveikslą ir su mylima žmona užauginti sveikus rojaus vaikus. Dvasinė ramybė dabar man yra didžiausia siekiamybė.
KOMPANIJA, KURIĄ RENKUOSI. Mėgstu stiprių moterų draugiją. Jos kur kas įdomesnės ir sudėtingesnės asmenybės už vyrus. Moterys valdo pasaulį! O tie „džentelmenai“, kurie ieško kvailesnių už save merginų ir derina jas prie savo automobilio, yra labai nelaimingi.
KO NEMĖGSTU? Nekenčiu ekstremalių dalykų. Nešokčiau žemyn galva į bedugnę, giliai nenardyčiau, nelėkčiau automobiliu dideliu greičiu.