Deja, tuomet tai buvo susiję su tam tikrais gastronominiais sunkumais: juk anuomet nebuvo nei paruoštų pašildyti sraigių („tik dvi minutės ir jūs jau mėgaujatės“...), nei tokių parduotuvių, kaip dabar.
Taigi atsidūrė draugai pas pažįstamus kolektyviniuose soduose Vilniaus priemiestyje. Išėjo prie upės, o jos pakrantėse — pilna vynuoginių sraigių. Įdomu, o koks gi jų skonis? Iškilusį gastronominį klausimą abu draugai čia pat išsprendė empiriniais metodais. Tai yra, prisirinko sraigių ir išsikepė ant pagaliukų virš laužo. Kaip šašlyką. Kaip prisimena Marius, skonis buvo kaip gerokai pavytintos vištienos. Net pilvo nė vienam nenusuko.
Užtat vėliau, jau būdamas suaugęs, Marius gana ramiai reagavo, kai sužinojo, jog suvalgė šunienos kepsnį. Mat lankantis Olandijoje, vienas šios šalies gyventojas pakvietė jį į kavinę. O ten — savitarna: renkiesi, kas tau patinka. Marius, kaip tikras lietuvis, ir išsirinko apetitą žadinantį kepintos mėsos gabalą. Suvalgė — skanu. O tuomet to olando paklausė, kodėl jis tokio skanaus patiekalo nesirinko. Tas tarsi ir atsiprašinėdamas pasiteisino: tai kad aš šunienos nevalgau...
Laukia didysis skrandžių išbandymas
Būsimosios ekspedicijos po Indiją, į kurią netrukus leisis, dalyvio Martyno Starkaus laukia tikras skrandžio išbandymas. Keliaudamas po mūsų protėvynę (nepamirškime, kad lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų grupei), jis, aišku, maitinsis vietos užkandinėse.
Nors, kaip prisipažįsta pats Martynas, jį kulinarine egzotika jau nelabai benustebinsi. Keliauti mėgstantis vyriškis, kaip pats sakosi, jau yra išragavęs viską, išskyrus vabzdžius. Tad mes iškart pamanėme: štai Indijoje ir bus proga jų paragauti. Ir ne tik vietos užkandinėse, o ir čia pat, pakelėje, sustojus pailsėti. Juk maža ką galima rasti ropojančio žolėse ar ant medžių. „Na jau ne, — sumojavo rankomis keliauninkas. Aš esu ekstremalas, tačiau ne tokio lygio!..“ O kuo tuomet išbandyti savo skandį kelionėje, jei pats sako, kad jau viskas išragauta?
Jūros gėrybių mėgėja
Žurnalo „Joy“ vyriausioji redaktorė Skaiva Jasevičiūtė, pasirodo, yra didelė jūros gėrybių gerbėja. Pati jų rinktis kokiame nors prekybos centre ji nemėgsta, o štai pasivaišinti sraigėmis ar austrėmis sutinka mielai. Sraigės ir austrės — tai tik dalelė tų jūros gėrybių. Mergina tikina, kad yra išragavusi jas visas.
O štai kita kulinarinė egzotika Skaivai įspūdžio nepadarė. Krokodiliena jai pasirodė kaip triušiena, arkliena — labai sausa ir kieta („gal todėl, kad nebuvo gerai išmarinuota, o jos gabalai iš karto buvo sumauti ant virbų ir kepti kaip šašlykas“?). Vos ne viso pasaulio kulinarijos grandų išgirta ryklio pelekų sriuba žurnalistei pasirodė esanti tikra šlykštynė (‚aš pažiūrėčiau, kaip jūs susirauktumėte, paragavę tų pūdytų ryklio pelekų sriubos“). Tiesa, tai neužtemdė kitų Islandijoje patirtų Skaivos įspūdžių.
O mes savo ruožtu jai norėtume palinkėti: jei bus proga lankytis Švedijoje, neužsisakinėk tų keistuolių švedų delikateso — pūdytos silkės. Geriau jau kokį paprastą, bet mūsų skrandžiams priimtiną lašišos kepsnį.
Paršiuko negaila, o kumeliuko – labai
Kai žinomas fotografas Pripsas eilinį kartą lankėsi Apeninų pusiasalyje, draugai sumanė jam padaryti kulinarinę dovaną ir restorane pavaišino jį polegro — jauno kumeliuko kepsniu. Pripsui patiekalas nepadarė didelio įspūdžio, o po to jis dar kurį laiką net ir gedėjo — taip gaila jam buvo to kumeliuko, kuris galėjo užaugti dideliu arkliu. „Ir net keista, — sako Pripsas, — paršiuko negaila, o kumeliuko — labai.“
Ką dar įdomaus ragavo šis po pasaulį nuolat keliaujantis žmogus? Australijoje — krokodilienos ir stručių kiaušinių. Nors patiems australams tai — kaip mums kiauliena ar vištų kiaušiniai. Žodžiu visiškai kasdieniški patiekalai. Tiesa, Tailande teko kramsnoti kepintų skorpionų. Ir, kaip prisimena Pripras, skonis ganėtinai neblogas, primena mūsų sausokus vištų sparnelius.
Tačiau tam patiekalui egzotikos suteikia ir specifiniai Pietryčių Azijos prieskoniai. Tik štai į klausimą, ar skorpionai buvo iškepti su nuodų liaukomis ir geluonimis, fotografas atsakyti negalėjo. O mes, nors ir negaravome, manome, kad tikriausiai be jų, antraip Pripsas (ir ne tik jis vienas tikriausiai) dabar šio patiekalo skonio tiktai nebeprisimintų.
