Savo įrašu E.Latėnaitė sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais. Jį galite pasiskaityti čia:
„Mūsų pasaulis ir stulbinančiai nuostabus, ir gąsdinančiai žiaurus. Keista mes rūšis – gyvename miniatiūrinėje planetoje savo galaktikoje tarp šimtų tūkstančių (!) kitų galaktikų, ir, turėdami šį savo kosmoso mikrolopinėlį, naikiname ne tik vieni kitus, bet ir planetą.
Įsivaizduojate, Žemėje, šiame mėlyname taškelyje, kaip įvardijo mokslininkas astronomas Carlas Saganas, telpa visut visutėlė žmonijos istorija, absoliučiai visi, kuriuos kada nors mylėjome ir absoliučiai visa, kas mums visiems kada nors buvo ir yra svarbu. Mes maži ir daug labiau panašūs, nei skirtingi.
Aš išreiškiu savo stiprų palaikymą LGBTQ žmonėms. Jie – mano mylimi draugai, kolegos, kaimynai, autoritetai, įkvėpėjai, simpatijos, mokytojai, prašalaičiai, bet visų pirma jie – lygiai tokie patys žmonės kaip aš: norintys būti priimti, mylėti ir laisvai kurti save ir savo gyvenimą. Tokie patys, ne kitokie.
Aš, būdama heteroseksualių šeimų atstovė, tvirtinu, kad vaivorykštė manęs nebaugina, o vienodos teisės ir laisvės kitiems nė kiek nesumažina manųjų. Meilė ir laisvė – tai ne koks pyragas, neva „reikia kuo daugiau atsiriekti sau, nes kiti tuoj viską suės“. Juk kuo labiau dalijamės meile, tuo jos daugėja. Kuo daugiau priimtų visuomenės narių, tuo daugiau visi laimime.
Vaikų neišmokysi, kam jausti potraukį: daviau dukrai visišką laisvę, ir vis tiek jai patinka berniukai. „LGBT propaganda“ tėra sąmokslo teorija, priimkim savo vaikus tokius, kokie jie yra.
Kaip tai paaiškinti vaikams? Mano protinga ir empatiška aštuonmetė dukra apie savo bei kitų prigimtinę laisvę pasirinkti, ką mylėti, žinojo nuo mažens, žinojo, kad visada bus priimta tokia, kokia yra. Vaikų neišmokysi, kam jausti potraukį: daviau dukrai visišką laisvę, ir vis tiek jai patinka berniukai. „LGBT propaganda“ tėra sąmokslo teorija, priimkim savo vaikus tokius, kokie jie yra.
Lytinį švietimą (pirmiausia šeimoje) laikau svarbiu ir būtinu nuo mažens, pagal amžių. Dukros gautos žinios apie jos kūną nepanaikino jos vaikiškumo, tiesiog tas vaikiškumas tapo labiau apsaugotas. Aš taip pat vaikui leidžiu ateityje tapti jojike, mokslininke, šokėja, kino režisiere, dizainere, architekte, dainininke, o kuo ji de facto taps – vėlgi lems tik jos asmeniniai polinkiai, o ne mano leidimas / draudimas.
Vaikams meilė ir laisvė nėra kažkas sunkiai suprantama, o visiškai natūralu jų didžiulėms atviroms širdims ir bendrai mūsų žmogiškai prigimčiai. Tai ar neturėtų būti mums lengva jiems tai ir paaiškinti?
Man būna kur kas kebliau paaiškinti vaikui, kad žmonės patiria smurtą ar žūsta dėl kažkam neįtikusios seksualinės orientacijos, tautybės, odos spalvos, dėl pasipriešinimo politiniam režimui.
Kaip paaiškinti diktatūrą, FGM, mirties bausmę, prievartą, kankinimus? Galų gale kaip paaiškinti, kodėl kasininkė, mano dukrai atsinešus savo mašiną į parduotuvę, garsiai stebisi, kad „niekad nematė mergaitės, žaidžiančios su mašina“, ir kodėl mano dukros tuomet ilgaplaukis pusbrolis nepažįstamų dažnai vadintas mergaite.
Paaiškinti vaikams, kad plaukų ilgis, žaislai, suknelė / kelnės, makiažas, profesija yra pasirenkami pagal norą, o ne pagal lytį, yra lengva! Bet va kaip paaiškinti lyčių stereotipus, seksizmą, religines dogmas, Rusijos „minkštąją galią“ ir patriarchatą?
Kaip vaikams paaiškinti lyčių stereotipus, seksizmą, religines dogmas, Rusijos „minkštąją galią“ ir patriarchatą?
Tai yra tikrai labai sudėtinga paaiškinti, o sąjungą tarp dviejų mylinčių žmonių, kad ir kokių jie lyčių būtų, – paaiškinti lengva!
Įvairovė mūsų visuomenę daro turtingesnę, sveikesnę ir laimingesnę. Mylėkim, ir gal po truputi prasikals tikras atgimimas mūsų gražioje šalyje.
P. S. Mano dukra, kai papasakojau, kad kažkas ant viršaus uždažė LGBTQ vėliavą mūsų trispalve, nesuprato, kodėl jie nerado trispalvei kitos vietos, nes jos abi gali egzistuoti.
Jos amžius 8 metai, just saying.“
