Jokūbas Bareikis baigė Muzikos akademiją kartu su Audriumi Bružu, Ramūnu Cicėnu, Leonardu Pabedonoscevu ir Vytautu Rumšu. Ir iškart, būdamas dvidešimt trejų, vedė. Visi žino, kad aktorių algos – nedidelės. Jauna šeima tėvų pagalbos neprašė, be to, viską pasiekti norėjo patys, savo rankomis. Todėl nusprendė emigruoti.
Kitaip nei dauguma mūsų emigrantų, Jokūbas neišvažiavo į Didžiąją Britaniją klaidžioti gatvėmis ir skaitinėti darbo skelbimų. Londone gyvena jo teta. Ji padėjo Jokūbui įsidarbinti viešbučio registratūroje. Aktoriaus žmoną priėmė dirbti kambarine. Porai teko arti naktimis po dvylika valandų per parą.
Tris pirmuosius mėnesius Jokūbui viskas atrodė gražu – balti marškinukai, bendravimas su įvairių tautybių žmonėmis. Vėliau atsivėrė akys. Paaiškėjo, kad gražiai besišypsantys kolegos už nugaros negailestingai sukčiauja. Už patarnavimus viešbučio darbuotojai gaudavo arbatpinigių, todėl vieni iš kitų klientus tiesiog atimdavo. Jokūbui Bareikiui buvo nemalonu ir tai, kad nurodinėja vadovai, kurie net nemoka daugybos lentelės. Pamažu atėjo jausmas, kad ir kaip gerai dirbtum, kai kurie britai lietuvius vis tiek laiko antrarūšiais žmonėmis.
Po keturių mėnesių Londone Jokūbą Bareikį pradėjo kamuoti tėvynės ilgesys. Nuolatinis. Sunkiai pakeliamas. Mintis užvaldė vaikystės prisiminimai. Vieną dieną driokstelėjo žinia, kad žmona Dominyka laukiasi... Su žmona pradėjo svarstyti – ką daryti? Vykti namo ar likti ir gimdyti Didžiosios Britanijos pilietį? Grįžti į Lietuvą Jokūbui reiškė atsisakyti gerai mokamo darbo, karjeros...
Dabar, po grįžimo į Lietuvą praėjus keletui metų, Jokūbas nesigaili. Darbas teatre, darbas seriale „Pavogta laimė“ ir jau visai netrukus – debiutas LNK televizijos laidoje „Neišgalvoti gyvenimai“.
„Jei nesi tinginys, gali gyventi ir Lietuvoje“, – laidai „KK2 vasara“ sakė žinomas aktorius.
„KK2 vasara“ – pirmadienį 21 val. per LNK.