Turbūt per daugelio metų darbo praktiką vien iš išvaizdos galite spėti apie žmogaus hormonų būklę?..
Yra tam tikri požymiai, kuriuos galima diagnozuoti iš paciento išvaizdos, figūros, kaulų ir raumenų struktūros. Iškart matyti, tarkim, kokie hormonai dominuoja ir pan. Tai – profesinė liga, vadinama patirtimi (šypsosi). Jei moters dubuo siauras, pečiai platūs, maža krūtinė, padidėjęs kūno plaukuotumas, tai rodo, kad jos organizme padidėjęs vyriškųjų hormonų kiekis. Tai lemia nevaisingumą. Daugiau testosterono turinčios moterys būna valdingesnės, ryžtingesnės. Paprastai mėgsta klasikinį, griežtą stilių, siekia lyderiauti. Iš darbo praktikos galiu pasakyti, kad neretai renkasi karjerą ir nenori kurti šeimos.
Ar įmanoma suvaldyti hormonus?
Taip, hormonus galima valdyti. Gerai išmanantis savo darbą endokrinologas gali padaryti stebuklus. Esame užpatentavę naują gydymo metodą. Pavyzdžiui, ištyrus ir pradėjus gydyti moterį, turinčią daug vyriškųjų hormonų, ji pasikeičia iš esmės. Paplatėja dubuo, suplonėja ir išryškėja liemuo, padidėja krūtys. Kai ima vyrauti moteriškieji lytiniai hormonai, pakinta net charakteris, elgesys. Moterims ima patikti ryškių spalvų drabužiai, jos tampa seksualesnės, romantiškesnės. Net žvilgsnis kitoks – traukiantis vyrus, nes stiprioji lytis puikiai „užuodžia“ hormonų, t. y. feromonų, skleidžiamus kerus. Paprastai moterys po daugelio metų pastangų ir iki tol buvusių neefektyvių gydymo metodų pastoja ir susilaukia vaikučių.
Vyrai taip pat moteris vilioja feromonais?..
Vyrams testosteronas lemia vyrišką išvaizdą, atletišką kūno sudėjimą ir pan. Moterys į tokius priešingos lyties atstovus iškart atkreipia dėmesį. Per odą hormonas testosteronas išsiskiria specifine medžiaga, vadinama feromonu. Pagal kvapą moteris pajunta, kuris vyras jai patrauklesnis. Genetiškai nulemta, kad moterį labiausiai traukia to vyro kvapas, kuris yra, populiariai tariant, kuo svetimesnis. Taip gamta apsaugojo mus nuo kraujomaišos. Retas atvejis, kad vienas kitam patiktų giminystės saitais susiję žmonės, kad, pavyzdžiui, pusbrolis įsimylėtų pusseserę ir pan.
Pagal naujausius mokslininkų tyrimus, endokrininiu organu jau laikomas ir riebalinis audinys
Beveik visą mūsų organizmą valdo hormonai?..
Išties hormonų įtaka didžiulė. Jie lemia beveik viską. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nėra ligos, kuri nebūtų susijusi su hormonų sistema. Hormonai yra tam tikros organizme endokrininių liaukų išskiriamos aktyvios medžiagos, kurios reguliuoja viso mūsų organizmo medžiagų apykaitą, lemia energiją, darbingumą, charakterį, figūrą, plaukuotumą, lytinį potraukį ir kt.
Šiuolaikinis mokslas sparčiai žengia į priekį, atrandama vis naujų hormonų. Pagal naujausius mokslininkų tyrimus, endokrininiu organu jau laikomas ir riebalinis audinys – jame gaminasi moteriškieji lytiniai hormonai, apetitą lemiantis hormonas leptinas ir kt. Naujai atrasta, kad kauliniame audinyje taip pat gaminasi tam tikrų hormonų. Labai nemažai medžiagų, turinčių hormoninį poveikį, pasirodo, išskiriama žarnyne. Taigi tos reklamos, kad sveika valgyti gyvosiomis bakterijomis papildytus jogurtus, ne iš piršto laužtos. Naudinga vartoti tuos maisto papildus, kurie gerina žarnyno mikroflorą, sveikai maitintis. Ir labai blogai piktnaudžiauti antibiotikais, nes jie sunaikina gerąsias žarnyno bakterijas ir sutrikdo išskiriamų hormonų pusiausvyrą. To pasekmė – įvairios alergijos, nusilpusi imuninė sistema ir pan. Beveik kiekvienas organas susijęs su endokrinine sistema, hormonais.
Kas labiausiai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą: stresas, dietos, nuovargis?..
Hormonų sistema labai jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius. Ne tik paaugliai per brendimą ar vyresnio amžiaus moterys išgyvena hormonų „audras“. Hormonus gali išbalansuoti ir ilgas skrydis už Atlanto, kai pasikeičia laiko juosta, net menkiausia nesėkmė darbe ar pyktis šeimoje. Jau nekalbu apie nuovargį, netinkamą mitybą, kurioje per daug arba per mažai tam tikrų maisto medžiagų, organizmą alinančių ir stresą sukeliančių nuolatinio dietų laikymosi.
Skydliaukės, hipofizės, antinksčių išskiriami streso hormonai labai reikalingi. Be jų nesugebėtume prisitaikyti prie ekstremalių situacijų ir sąlygų. Tačiau kasdienis stresas nualina šiuos streso hormonus išskiriančius endokrininius organus, todėl jie „pavargsta“ ir išsiderina hormonų sistema. Nenuostabu, kad mūsų visuomenė yra pavargusi, nes kiekvienas kasdien patiriame didesnį ar mažesnį stresą. Kiekvieną vargina vienoki ar kitokie negalavimai.
Ką pasakytumėte toms moterims, kurios nuolat laikosi dietų?
Dietos reikia laikytis prieš valgį arba po jo. Nepripažįstu jokių dietų, nes maitintis reikia sveikai, t. y. turime gauti ir baltymų, ir angliavandenių, ir riebalų. Kai laikomasi vien angliavandenių dietos arba vien baltymų, išbalansuojamas organizmas, taip pat hormonų sistema. Kai moteris neturi riebalinio audinio (būtent jame gaminasi estrogenai), ji tampa it nusekusi upės vaga. Jos organizme nesigamina relišerių, feromonų – specifinių medžiagų, skatinančių patrauklumą. Dažniausiai tokios merginos ar moterys kenčia dėl sutrikusių mėnesinių ciklo, yra nevaisingos arba joms būna sunkiau išnešioti kūdikį. Kad moteris žavėtų ir trauktų vyriškąją lytį, jos organizme turi būti pakankamas kiekis estrogenų. Nėra riebalinio audinio – nesigamina pakankamai moteriškųjų lytinių hormonų.
Jauniems žmonėms bet kokia dieta gali labai pakenkti. Dabar daugelis išbraukia riebalus iš valgiaraščio, todėl stinga cholesterolio. O tam tikras jo kiekis organizmui, ypač mūsų, šiauriečių, būtinas, nes be jo nepasigamina užtektinai lytinių hormonų ir kitų svarbių organizmui medžiagų. Pietiečių organizmas, priešingai, geba pasigaminti.
Dietos reikia laikytis prieš valgį arba po jo. Nepripažįstu jokių dietų, nes maitintis reikia sveikai, t. y. turime gauti ir baltymų, ir angliavandenių, ir riebalų.
O kaip vertinate vegetarizmą?
Vegetarizmas, ypač jauniems žmonėms, yra savęs žalojimas. Tai labai pavojinga. Indų ir kitų pietiečių organizmas per tūkstantmečius yra prisitaikęs virškinti vegetarinį maistą, o mes, šiauriečiai, nuo seno valgėme sumedžiotus šernus, briedžius ir pan. Mūsų žarnynas nepritaikytas valgyti vien daržoves ar vaisius. Vyresniame amžiuje, kai to cholesterolio nereikia tiek daug, galima ir reikėtų sumažinti gyvulinės kilmės produktų, bet visiškai atsisakyti žuvies, liesos mėsos, pieno produktų irgi nevertėtų, nes baltymai – kaulus stiprinančio kalcio šaltinis. Taip pat jie būtini, kad galėtų atsinaujinti ląstelės, būtų stipri imuninė sistema.
Per dieną būtina gauti apie 20 g gyvulinės kilmės riebalų ir 40 g augalinės kilmės riebalų, nes su riebalais gauname juose tirpstančius vitaminus A, E. Taip pat be cholesterolio veikiant saulei nesigamina vitaminas D3, kurio, pagal naujausius tyrimus, žmonėms stinga net vasarą. Mažai būname saulėje. O ilgai būti taip pat ne išeitis, nes tai skatina odos vėžį. Taigi vitamino D3 būtina vartoti papildomai, nes jo stygius sukelia agresiją, depresiją, imuniteto nusilpimą. Neatsitiktinai lietuviai pirmauja savižudybių skaičiumi, baisus chuliganizmas keliuose. Tokia statistika! Taigi mityba labai susijusi su mūsų nuotaika, elgesiu, hormonų pusiausvyra.
Daugiausia turime gauti sveikųjų angliavandenių, ypač ilgam pasotina ir energijos suteikia įvairios košės. Laikantis dietos, iš baltymų organizmas energijai panaudoja tik 10 proc., o visa kita yra azotinės medžiagos, kurios užteršia organizmą. Tai labai pavojinga. Riebalai taip pat irimo procese virsta gliukoze, bet jų skilimo produktas yra acetonas. Taigi, valgant per daug baltymų, organizmas apnuodijamas azotinėmis medžiagomis, o valgant daug riebalų – acetonu. Dietos, jei jos laikomasi nepasitarus su specialistu, gali pakenkti organizmui.
Daugelis moterų prasidėjus menopauzei bijo vartoti pakaitinę hormonų terapiją. Ar ji išties tokia pavojinga?
Estrogenų terapija tam tikrais atvejais labai pavojinga. Jeigu moters giminėje kas nors (mama, teta ir pan.) sirgo krūties vėžiu, jeigu yra venų komplikacijų ar kepenų pažeidimų, estrogenų terapija gali pakenkti. Tokiais atvejais tikslinga vartoti augalinius, homeopatinius preparatus.
Tačiau rizikos grupei nepriklausančioms moterims estrogenų terapija labai veiksminga ir naudinga, ne tik slopina menopauzės simptomus, pagerina moters gyvenimo kokybę, bet ir apsaugo nuo kaulų retėjimo. Įsivaizduokite, kaip kenčia moteris, kurią visą laiką pila prakaitas, ji negali normaliai bendrauti su žmonėmis, išeiti į viešumą. Be abejonės, estrogenų terapija yra veiksminga. Bet ją gydytojai turėtų skirti labai apgalvotai, įvertinę rizikos faktorius.
Moksliškai įrodyta, kad penkerius metus vartoti estrogenus nekenkia oganizmui. Po penkerių metų, kai moteris nutraukia estrogenų terapiją, jos organizmas būna prisitaikęs gyventi be mėnesinių, normalizuojasi savijauta. Dabar mokslas tiek pažengęs, kad galima valdyti hormonus, jų pusiausvyrą ir padėti žmogui bet kokiu gyvenimo tarpsniu neprarasti galimybės džiaugtis gyvenimu.
